Pertrauka – silpnumo ženklas ar profesionalumo dalis?
Daugelyje įmonių vis dar gyvuoja nerašyta taisyklė: kuo ilgiau sėdi prie kompiuterio, tuo labiau atrodai įsipareigojęs. Pietūs prie darbo stalo, kavos puodelis vienoje rankoje ir klaviatūra kitoje – tai tarsi lojalumo demonstracija vadovui, kuris galbūt net nepastebi šio pasiaukojimo. Tačiau tyrimai ir praktika rodo ką kita: šis įprotis ne stiprina karjerą, o tyliai ją kenkia.
Ką iš tikrųjų rodo skaičiai
Universiteto Ilinojuje atliktas tyrimas parodė, kad trumpos pertraukos – net penkių minučių – žymiai pagerina koncentraciją ir produktyvumą per likusią darbo dienos dalį. Kitas tyrimas, kurį atliko „Tork” kompanija, nustatė, kad darbuotojai, reguliariai darančių pertraukas, jaučia didesnį pasitenkinimą darbu ir rečiau svarsto apie darbovietės keitimą. Tai nėra atsitiktinumas – smegenys nėra sukurtos dirbti be sustojimo kelias valandas iš eilės.
Kognityviniai mokslai jau seniai patvirtino, kad nuolatinis dėmesio išlaikymas tame pačiame objekte mažina jo efektyvumą. Kitaip tariant, kuo ilgiau spoksote į tą patį dokumentą nepakeldami akių, tuo mažiau jame matote.
Mitai, kuriais tikime per ilgai
Pirmasis ir labiausiai paplitęs mitas – kad pertraukos reiškia laiko švaistymą. Šią logiką galima suprasti: jei dirbi aštuonias valandas, o ne septynias, padarai daugiau. Teoriškai. Praktikoje žmogus, dirbantis be pertraukų, septintą valandą dažnai dirba tokiu efektyvumu, kuris vos padengia jo buvimą prie stalo.
Antrasis mitas – kad vadovai vertina tuos, kurie nemato pasaulio už savo monitoriaus. Galbūt kai kurie ir vertina, tačiau tai dažniau yra vadovavimo stiliaus problema, o ne norma. Brandžios organizacijos jau seniai suprato, kad ilgos darbo valandos be poilsio nelygu aukšta kokybė.
Trečiasis mitas – kad pietūs prie stalo sutaupo laiko. Iš tiesų jie sutaupo maždaug dvidešimt minučių, tačiau kaina – sumažėjęs produktyvumas likusiai dienos daliai – dažnai yra kur kas didesnė.
Kodėl tai susiję su karjera
Karjeros klausimas čia yra subtilus. Žmogus, kuris nuolat dirba be pertraukų, ilgainiui tampa mažiau kūrybingas, lėčiau sprendžia problemas ir dažniau daro klaidas. Tai pastebima. Taip pat pastebima tai, kad tokie žmonės dažniau perdega – o perdegimas karjeroje yra vienas iš sunkiausiai įveikiamų stabdžių.
Be to, pertraukos – ypač bendros su kolegomis – kuria socialinius ryšius, kurie darbo aplinkoje turi praktinę vertę. Neoficialūs pokalbiai prie kavos aparato dažnai lemia daugiau nei formalūs susirikimai. Žmogus, kuris niekada nepakyla nuo stalo, tiesiog nedalyvauja šioje dalyje organizacijos gyvenimo.
Tai, ką verta pasiimti
Pietūs prie darbo stalo nėra moralinis nusikaltimas, ir kartais aplinkybės tiesiog taip susiklosto. Tačiau kai tai tampa kasdieniu įpročiu, verta sustoti ir paklausti – ar tai tikrai padeda, ar tik atrodo, kad padeda. Produktyvumas nėra matuojamas valandomis, praleistomis prie monitoriaus. Jis matuojamas tuo, kas per tas valandas iš tikrųjų padaroma. O norint dirbti gerai, smegenims reikia to, ko jos prašo: oro, judėjimo ir bent kelių minučių, kai nereikia nieko spręsti. Tai nėra prabanga – tai tiesiog fiziologija.
