Mokymasis visą gyvenimą: naujasis lietuvių gyvenimo būdas
Ar pastebėjote, kaip pastaraisiais metais mūsų didmiesčiuose tiesiog sprogo suaugusiųjų mokymosi galimybės? Tai ne šiaip trumpalaikė mada – mes išgyvename tikrą mokymosi revoliuciją! Vilniuje ir Kaune per pastaruosius penkerius metus išdygo dešimtys bendruomenių, kurios visiškai keičia tai, kaip suprantame mokymąsi suaugus. Ir tai NUOSTABU!
Pamenu, kai prieš kokius 10 metų vienintelė „tęstinio mokymosi” forma buvo nuobodūs kvalifikacijos kėlimo kursai, į kuriuos eidavome tik todėl, kad reikėjo pažymėjimo. Šiandien viskas kitaip – mokymasis tapo socialine veikla, aistra, net gyvenimo būdu! Nuo technologijų dirbtuvių iki filosofijos diskusijų klubų, nuo kulinarijos laboratorijų iki finansinio raštingumo bendruomenių – mokymosi galimybės tiesiog begalinės.
Bet kas iš tiesų vyksta už šių iniciatyvų kulisų? Kaip jos keičia mūsų miestus ir mūsų pačių santykį su žiniomis? Leiskite jus panardinti į šį nuostabų pasaulį!
Daugiau apie tai: čia
Vilniaus fenomenas: nuo „Tech Sparks” iki „Žinių sodų”
Vilnius tapo tikru suaugusiųjų mokymosi inkubatoriumi! Čia bendruomenių įvairovė tiesiog pribloškia. Viena ryškiausių – „Tech Sparks” kolektyvas, įsikūręs buvusioje „Audėjo” gamykloje. Kas prasidėjo kaip neformalūs programuotojų susitikimai, dabar išaugo į 800+ narių bendruomenę, organizuojančią ne tik programavimo dirbtuves, bet ir technologijų etiką nagrinėjančius debatus.
„Pradėjome su penkiais draugais ir nešiojamais kompiuteriais kavinėje,” – juokiasi Tomas, vienas „Tech Sparks” įkūrėjų. „Dabar turime tris aukštus, laboratorijas ir net savo podkastą. Bet svarbiausia – turime bendruomenę, kur 50-metis gali mokytis programuoti šalia 19-mečio studento, ir niekas į tai nežiūri keistai.”
O ką pasakytumėte apie „Žinių sodus”? Ši iniciatyva Užupyje sujungė urbanistinį daržininkavimą su mokymusi! Čia miestiečiai ne tik augina daržoves, bet ir mokosi apie tvarią gyvenseną, ekologiją, biologiją. Kiekvieną šeštadienį vyksta atviros paskaitos po atviru dangumi – nuo permakultūros iki kompostavimo mieste.
„Mūsų tikslas buvo sukurti mokymosi erdvę, kuri nebūtų formali klasė,” – aiškina Eglė, „Žinių sodų” koordinatorė. „Kai žmonės kartu kažką augina, tarp jų atsiranda ryšys. O tada mokymasis vyksta natūraliai, be pastangų.”
Kauno atgimimas: bendruomenės kaip kultūrinio pokyčio variklis
Jei Vilnius garsėja technologijų ir ekologijos bendruomenėmis, tai Kaunas atranda savo unikalų kelią per kultūrą ir meną! „Kūrybinės dirbtuvės ‘Pelėda'” Senamiestyje tapo tikru fenomenu, pritraukiančiu šimtus žmonių į keramikos, tapybos, skulptūros ir net šiuolaikinio šokio užsiėmimus.
„Mes atsisakėme tradicinio ‘mokytojas-mokinys’ modelio,” – pasakoja Jurga, „Pelėdos” įkūrėja. „Vietoj to sukūrėme erdvę, kur visi dalijasi žiniomis. Vieną savaitę verslo konsultantė moko tapyti, kitą – pensininkas dalijasi medžio drožybos paslaptimis. Tai keičia ne tik tai, KAIP mokomės, bet ir KĄ mokomės.”
O „Istorijų namai” Žaliakalnyje – dar vienas nuostabus pavyzdys! Čia vyresnio amžiaus kauniečiai dalijasi savo gyvenimo istorijomis ir amatais su jaunimu. Rezultatas? Tarpgeneracinis mokymasis, kuris ne tik perduoda praktines žinias, bet ir stiprina bendruomenės ryšius.
„Pradėjau lankyti ‘Istorijų namus’, nes norėjau išmokti megzti,” – sako Ieva, 28-erių projektų vadovė. „Bet gavau daug daugiau – supratau savo miesto istoriją per asmenines istorijas. Dabar ateinu ne tik dėl mezgimo, bet ir dėl tų nuostabių pokalbių su Aldona, kuri prisimena tarpukario Kauną!”
Skaitmeninės platformos: kaip technologijos jungia besimokančiuosius
Būtų naivu manyti, kad šios bendruomenės veikia tik fizinėje erdvėje! Lietuvos mokymosi entuziastai puikiai išnaudoja technologijas. Platformos kaip „Mokykis.lt” ir „Bendruomenių tinklas” tapo virtualiomis mokymosi aikštelėmis, kur tūkstančiai lietuvių randa bendraminčius ir mokytojus.
„Mūsų platforma pradėjo veikti per pandemiją, kai fiziniai susitikimai tapo neįmanomi,” – pasakoja Marius iš „Mokykis.lt”. „Bet pastebėjome įdomų dalyką – net kai apribojimai baigėsi, žmonės nenorėjo grįžti vien prie fizinių susitikimų. Jie pamėgo hibridinį modelį – dalis mokymosi vyksta internetu, dalis gyvai.”
Vilniaus „Žinių dirbtuvės” išvystė unikalų modelį, kur kiekvienas fizinis užsiėmimas transliuojamas internetu ir įrašomas. Rezultatas? Jų bendruomenė išsiplėtė už sostinės ribų – dabar jų seminaruose dalyvauja žmonės nuo Klaipėdos iki Visagino!
„Technologijos leido mums sukurti mokymosi ekosistemą, kuri neturi geografinių ribų,” – džiaugiasi Indrė, „Žinių dirbtuvių” įkūrėja. „Dabar mūsų finansinio raštingumo kursus lanko ir vilnietis verslininkas, ir ūkininkas iš Dzūkijos.”
Mokymosi ekonomika: kaip bendruomenės išgyvena?
Skamba nuostabiai, bet kyla natūralus klausimas – kaip šios iniciatyvos išsilaiko finansiškai? Atsakymas nėra vienareikšmis, ir tai vienas įdomiausių šio judėjimo aspektų!
Dauguma bendruomenių taiko mišrius finansavimo modelius. Pavyzdžiui, Kauno „Kūrybinės dirbtuvės ‘Pelėda'” veikia narystės principu – už mėnesinį mokestį (20-40 eurų) nariai gauna prieigą prie visų dirbtuvių ir įrankių. Papildomai jie organizuoja mokamus intensyvius kursus, kurių pelnas naudojamas bendruomenės veiklai palaikyti.
Vilniaus „Tech Sparks” rado kitokį kelią – jie bendradarbiauja su technologijų įmonėmis, kurios finansuoja dalį veiklų mainais už galimybę pritraukti talentus. „Mūsų partneriai supranta, kad investuodami į bendruomenę, jie investuoja į būsimus darbuotojus,” – aiškina Tomas.
Įdomu tai, kad dauguma šių bendruomenių taiko „sliding scale” principą – mokesčiai priklauso nuo žmogaus galimybių. „Niekada neatsisakome priimti žmogaus dėl finansinių priežasčių,” – tvirtina Jurga iš „Pelėdos”. „Jei negali mokėti pinigais, gali prisidėti savo laiku ir žiniomis.”
Praktiniai patarimai norintiems prisijungti:
- Pradėkite nuo nemokamų atvirų renginių – beveik visos bendruomenės reguliariai organizuoja susipažinimo vakarus
- Nebijokite ateiti vieni – šios bendruomenės specialiai sukurtos taip, kad naujokai jaustųsi laukiami
- Prieš įsipareigojant ilgesniam kursui, apsilankykite keliose skirtingose bendruomenėse, kad pajustumėte jų atmosferą
- Drąsiai siūlykite savo žinias – daugelis bendruomenių ieško naujų „mokytojų”
- Sekite bendruomenes socialiniuose tinkluose – ten dažnai skelbiamos nemokamos veiklos ir specialūs pasiūlymai
Iššūkiai ir kritika: ne viskas taip rožinėmis spalvomis
Būtų neteisinga piešti vien idilišką paveikslą. Šios iniciatyvos susiduria su rimtais iššūkiais. Vienas didžiausių – prieinamumas. Nepaisant pastangų būti atviromis visiems, daugelis šių bendruomenių vis dar pritraukia daugiausia vidurinės klasės, aukštąjį išsilavinimą turinčius miesto gyventojus.
„Turime pripažinti, kad mūsų bendruomenė nėra tokia įvairi, kokios norėtume,” – atvirai kalba Marius iš „Mokykis.lt”. „Dirbame ties tuo, bet kultūriniai barjerai yra gilūs. Žmonėms, kurie mokykloje turėjo neigiamą patirtį, sunku patikėti, kad mokymasis gali būti malonus.”
Kitas iššūkis – tvarumas. Daugelis iniciatyvų prasideda su dideliu entuziazmu, bet ilgainiui susiduria su „perdegimo” problema. „Bendruomenės kūrimas reikalauja DAUG energijos,” – pripažįsta Eglė iš „Žinių sodų”. „Po trejų metų supratome, kad turime sukurti tvaresnę organizacinę struktūrą, kitaip tiesiog išsisėmsime.”
Kritikai taip pat kelia klausimą, ar šios bendruomenės iš tiesų kuria ilgalaikę vertę, ar tik siūlo „mokymosi pramogas”. „Kartais jaučiu, kad kai kurie ateina tiesiog ‘pažaisti’ mokymąsi,” – svarsto Tomas iš „Tech Sparks”. „Bet net jei iš dešimties žmonių tik vienas tęsia mokymąsi ilgesnį laiką, manau, tai verta.”
Mokymosi revoliucija mūsų akyse: ką tai reiškia Lietuvos ateičiai?
Ar šios bendruomenės – tik laikinas reiškinys, ar ilgalaikis pokytis? Viskas rodo, kad mes išgyvename fundamentalų santykio su mokymusi pasikeitimą, kuris turės ilgalaikių pasekmių.
Pirma, keičiasi pats mokymosi supratimas – nuo formalaus, į rezultatą orientuoto proceso prie bendruomeniško, tęstinio augimo. Antra, nyksta griežtos ribos tarp mokytojo ir besimokančiojo – vis daugiau žmonių tampa abiem vienu metu.
„Prieš dešimt metų žmonės klausdavo ‘ką tu dirbi?’, dabar vis dažniau girdžiu klausimą ‘ko tu mokaisi?'” – pastebi Indrė iš „Žinių dirbtuvių”. „Tai subtilus, bet gilus kultūrinis pokytis.”
Šios bendruomenės taip pat keičia miestų socialinį audinį. Jos tampa trečiosiomis erdvėmis – ne namai, ne darbas, bet vietos, kur kuriami prasmingi ryšiai. Ypač tai svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems mokymosi bendruomenės tampa būdu išlikti aktyviems ir reikšmingiems.
Galiausiai, šios iniciatyvos demokratizuoja žinias. „Anksčiau ekspertinės žinios buvo saugomos institucijų – universitetų, institutų,” – sako Jurga iš „Pelėdos”. „Dabar jos prieinamos kiekvienam, kas turi smalsumo ir noro mokytis.”
Mokymosi mozaika: ateitis, kurią kuriame kartu
Kai žvelgiu į tai, kas vyksta Vilniuje, Kaune ir pamažu plinta į kitus Lietuvos miestus, negaliu nesijausti optimistiškai! Mes kuriame naują mokymosi kultūrą – tokią, kuri pripažįsta, kad mokymasis nėra tik jaunystės užsiėmimas, bet viso gyvenimo kelionė.
Šios bendruomenės – tai maži laboratorijos, kuriose eksperimentuojame su naujais būdais dalintis žiniomis, kurti ryšius ir augti kartu. Jos nėra tobulos, susiduria su iššūkiais, kartais klysta, bet būtent taip ir vyksta tikras mokymasis – per bandymus, klaidas ir atradimus.
Jei dar nesate prisijungę prie šio judėjimo – DABAR pats laikas! Nesvarbu, ar norite išmokti programuoti, megzti, auginti pomidorus ar diskutuoti apie filosofiją – Lietuvoje tikrai rasite bendruomenę, kuri laukia jūsų. O jei nerasite – gal jūs būsite tas žmogus, kuris ją sukurs?
Mokymasis nėra pasiruošimas gyvenimui – jis ir yra gyvenimas. Ir kaip rodo šios nuostabios bendruomenės, geriausiai mokomės ne vieni, o kartu.
