Kodėl daugelis šeimų gyvena nuo algos iki algos
Pažįstu ne vieną šeimą, kuri uždirba gana neblogai, tačiau kiekvieną mėnesio pabaigą vis tiek laukia su nerimastimi. Pinigai tiesiog išgaruoja – nežinia kur ir kaip. Problema ne visada slypi per mažose pajamose. Dažniausiai kaltas chaotiškas pinigų valdymas, kai perkame spontaniškai, neturime aiškaus plano ir nežinome, kur iš tikrųjų dingsta mūsų uždirbti pinigai.
Statistika rodo, kad vidutinė Lietuvos šeima išleidžia apie 15-20% pajamų nežinia kam – tai smulkūs, bet reguliarūs pirkimai, kurių net neprisimename. Kavos kelyje į darbą, impulsyvūs užkandžiai, prenumeratos, kuriomis seniai nebesinaudojame, bet vis dar mokame. Jei šiuos „nuostolius” sustabdytume, jau turėtume solidų taupymo fondą.
Biudžeto planavimas nėra apie atsisakymą visko, kas malonu. Tai apie sąmoningumą – žinoti, kiek uždirbi, kiek išleidžiai ir į ką. Kai supranti pinigų srautus, gali juos kontroliuoti. O kontrolė reiškia laisvę – laisvę rinktis, kam išleisti pinigus, o ne stebėti, kaip jie dingsta patys.
Pirmasis žingsnis: suskaičiuokite, kiek iš tikrųjų išleidžiate
Prieš pradedant taupyti, reikia suprasti dabartinę situaciją. Daugelis žmonių šį žingsnį praleidžia ir iš karto šoka prie taupymo tikslų. Rezultatas? Po savaitės ar dviejų viską meta, nes planas neveikia.
Pirmąjį mėnesį tiesiog fiksuokite visas išlaidas. Absoliučiai visas – nuo nuomos ar būsto paskolos iki to latte už 2,50 euro. Galite naudoti paprastą Excel lentelę, specialią programėlę arba net užrašų knygutę. Metodas nesvarbus, svarbu nuoseklumas.
Suskirstykite išlaidas į kategorijas: būstas (nuoma/paskola, komunalinės paslaugos), maistas, transportas, drabužiai, pramogos, sveikata, vaikai, kitos išlaidos. Pamatysite, kad kai kurios kategorijos ėda neproporcingas pinigų sumas. Viena mano pažįstama šeima nustebo sužinojusi, kad per mėnesį maisto pristatymo paslaugoms išleidžia beveik 300 eurų – tai buvo daugiau nei jų išlaidos šviežiam maistui parduotuvėje!
Šis stebėjimo laikotarpis atskleis jūsų tikruosius išlaidavimo įpročius. Ne tuos, kuriuos manote turintys, o tuos, kurie egzistuoja realybėje. Ir būtent čia slypi didžiausias taupymo potencialas.
Kaip sukurti veikiantį šeimos biudžetą
Dabar, kai žinote savo išlaidas, laikas kurti planą. Populiarus ir efektyvus metodas – 50/30/20 taisyklė. 50% pajamų skiriama būtinoms išlaidoms (būstas, maistas, transportas, draudimas), 30% – norims (pramogos, restoranai, hobiai), 20% – taupymui ir skolų mokėjimui.
Tačiau gyvenimas ne visada telpa į gražias proporcijas. Jei turite didelę paskolą ar gyvenate brangiai nuomojamame būste, būtinos išlaidos gali siekti ir 60-70%. Nieko baisaus – pritaikykite taisyklę sau. Svarbiausia, kad bent 10-15% pajamų būtų nukreipiama į taupymą.
Praktiškai tai atrodo taip: tarkime, šeimos mėnesinės pajamos po mokesčių – 2000 eurų. Būtinos išlaidos: 1000 eurų (būstas 600, maistas 250, transportas 100, draudimas 50). Noras: 600 eurų (pramogos, restoranai, drabužiai). Taupymas: 400 eurų. Ar įmanoma? Jei dabar išleidžiate visus 2000 eurų, reikės optimizuoti.
Štai kur praverčia pirmojo mėnesio stebėjimo duomenys. Žiūrite į kategorijas ir ieškote „riebalų” – vietų, kur galima sumažinti išlaidas be didelio gyvenimo kokybės pablogėjimo. Galbūt maisto pristatymas 2 kartus per savaitę vietoj 5? Galbūt pigesnė sporto klubo narystė arba bėgiojimas lauke? Galbūt šeimos telefono plano optimizavimas?
Konkrečios strategijos, kaip sutaupyti 30% pajamų
30% pajamų per tris mėnesius – tai ambicingas, bet pasiekiamas tikslas. Jei šeima uždirba 2000 eurų, tai reiškia sutaupyti 600 eurų per mėnesį arba 1800 eurų per tris mėnesius. Skamba daug? Pažiūrėkime, kaip tai pasiekti.
Maisto išlaidos: Vidutinė šeima maistui išleidžia 300-400 eurų per mėnesį. Planuodami meniu savaitei ir pirkdami pagal sąrašą, galite sutaupyti 80-100 eurų. Sumažinkite maisto pristatymo užsakymus perpus – dar 60-80 eurų. Viso: apie 150 eurų per mėnesį.
Komunalinės paslaugos: Optimizuokite elektros ir vandens vartojimą. LED lemputės, trumpesni dušai, skalbimas žemesnėje temperatūroje. Atrodo smulkmenos, bet gali sutaupyti 20-30 eurų per mėnesį.
Transportas: Jei naudojate automobilį kasdien, apskaičiuokite, ar neverta kai kurias dienas naudoti viešąjį transportą ar dviratį. Taupysite degalams ir automobilio nusidėvėjimui. Galimas taupymas: 40-60 eurų.
Prenumeratos ir narystės: Peržiūrėkite visas prenumeratas – streaming platformos, žurnalai, sporto klubai, programėlės. Palikite tik tas, kuriomis tikrai naudojatės. Dažnai čia galima rasti 30-50 eurų per mėnesį.
Pramogos: Ne atsisakyti, o optimizuoti. Vietoj kino teatro – namų kino vakaras. Vietoj brangaus restorano – piknikai gamtoje. Vietoj naujų knygų – biblioteka. Taupymas: 80-100 eurų.
Impulsyvūs pirkimai: Įdiekite 48 valandų taisyklę – prieš perkant bet ką, kas kainuoja daugiau nei 50 eurų, palaukite dvi dienas. Dažnai noras išgaruoja. Potencialus taupymas: 50-100 eurų.
Sudėję viską, gauname apie 420-490 eurų taupymo per mėnesį. Tai jau daugiau nei 20% nuo 2000 eurų pajamų. Dar šiek tiek optimizavimo kitose srityse – ir 30% tikslas pasiektas.
Automatizavimas – jūsų geriausias draugas
Žinote, kodėl daugelis taupymo planų žlunga? Nes mes pasitikime savo valia. „Šį mėnesį tikrai atidėsiu 300 eurų” – sakome sau. Bet paskui atsiranda nenumatytų išlaidų, ar tiesiog pamiršti, ir štai mėnuo baigėsi, o sąskaitoje – tuštuma.
Sprendimas paprastas: automatizuokite taupymą. Gaunate algą – iš karto automatiškai pervedama nustatyta suma į taupymo sąskaitą. Neturite galimybės tų pinigų išleisti, nes jų „nematote”. Tai veikia stebėtinai gerai.
Daugelis bankų leidžia nustatyti automatinius pervedimus. Nustatykite, kad kiekvieną mėnesio pirmą dieną (arba dieną po algos gavimo) 15-20% pajamų būtų pervedama į atskirą sąskaitą. Geriausia – į tokią, iš kurios pinigų išėmimas užtruktų dieną ar dvi. Taip sumažinsite pagundą juos panaudoti.
Tas pats principas galioja sąskaitoms. Automatizuokite visus fiksuotus mokėjimus – nuomą, komunalines paslaugas, draudimą, paskolas. Taip išvengsite vėlavimo mokesčių ir geriau kontroliuosite, kiek pinigų lieka „laisviems” išleidimams.
Kaip išlikti motyvuotiems ir nepasiduoti
Pirmąsias dvi savaites entuziazmo pilni. Trečią savaitę pradeda varginti nuolatinis skaičiavimas. Antrą mėnesį jau norisi visko mesti ir gyventi kaip anksčiau. Skamba pažįstamai?
Taupymas be tikslo yra kamuolys. Jums reikia konkretaus, įkvepiančio tikslo. Ne abstraktaus „norime sutaupyti”, o tikro – „tausome atostogoms Italijoje”, „kaupame įmoką būstui”, „kuriame saugumo pagalvę 6 mėnesių išlaidoms”. Kai turite tikslą, kurį matote ir jaučiate, daug lengviau atsisakyti to latte.
Vizualizuokite progresą. Ant šaldytuvo priklijuokite termometrą ar grafiką, kuriame spalvinsite pažangą link tikslo. Matydami, kaip auga sutaupyta suma, gaunate dopamino šuolį – tą patį, kurį anksčiau gaudavote pirkdami naujus batus.
Leiskite sau mažus džiaugsmus. Jei per mėnesį sutaupėte daugiau nei planavo, 10% to pertekliaus panaudokite malonumui – geroje kavinėje, mažam išvažiavimui, tam, kas jums teikia džiaugsmą. Taupymas neturi tapti kančia, kitaip ilgai neištversit.
Įtraukite visą šeimą. Jei vienas taupo, o kitas švaisto, planas žlugs. Kalbėkitės apie tikslus, švęskite pasiekimus kartu, leiskite vaikams dalyvauti (jei jų turite) – tai puiki finansinio raštingumo pamoka.
Kai planai susiduria su realybe
Gyvenimas mėgsta mesti iššūkius. Sugedęs automobilis, netikėtos medicinos išlaidos, sulūžęs telefonas. Būtent dėl tokių situacijų daugelis žmonių meta taupymo planus – „matai, vis tiek neveikia”.
Būtent todėl pirmasis taupymo tikslas turėtų būti avarinė atsarga – 1000 eurų, kurie guli atskiroje sąskaitoje ir skirti tik tikroms kritinėms situacijoms. Ne naujam televizoriui, ne išpardavimui – tik tikroms nelaimėms. Kai turite šią pagalvę, netikėti įvykiai nebesugriaus viso jūsų finansinio plano.
Jei vis dėlto nutiko kažkas, kas ištuštino taupymo sąskaitą, nepulkite į neviltį. Atsikratykite perfekcionizmo – vienas blogas mėnuo nesugadina visos kelionės. Tiesiog kitą mėnesį grįžkite prie plano. Svarbu ne niekada neklysti, o po klaidų grįžti į kelią.
Būkite lankstūs. Jei matote, kad kažkas plane neveikia, keiskite. Galbūt per daug griežtai apribojote maisto išlaidas ir dabar nuolat alkani bei nelaimingi? Šiek tiek padidinkite tą kategoriją, bet sumažinkite kitą. Biudžetas turi tarnauti jums, ne jūs biudžetui.
Kai taupymas tampa gyvenimo būdu
Po trijų mėnesių disciplinuoto biudžeto planavimo nutiks kažkas keista – tai taps įpročiu. Nebereikės kasdien kovoti su savimi, nebereikės nuolat priminti apie tikslus. Sąmoningas pinigų valdymas taps natūralia jūsų gyvenimo dalimi.
Pamatysite, kad sutaupę 30% pajamų per tris mėnesius, turite solidų pagrindą tolimesniems planams. Galbūt dabar galite galvoti apie investicijas, apie papildomų pajamų šaltinius, apie didesnių svajonių realizavimą. Finansinė laisvė – ne apie milijonus sąskaitoje, o apie galimybę rinktis, kaip gyventi.
Šeimos, kurios kartu planuoja biudžetą, dažniau išlieka kartu – finansai yra viena dažniausių konfliktų priežasčių, o kai juos valdote sąmoningai, dingsta didžiulė streso dalis. Vietoj ginčų dėl pinigų, pradedame kalbėtis apie bendrus tikslus ir svajones.
Taupymas nėra apie atsisakymą gyvenimo. Tai apie sąmoningą gyvenimą, kai jūs sprendžiate, kam išleisti savo uždirbtas lėšas, o ne leidžiate aplinkybėms spręsti už jus. Tai apie laisvę pasirinkti – ir būtent ši laisvė yra tikroji 30% sutaupytų pajamų vertė.
