Kodėl šeimos biudžetas dažnai tampa tik popierine tvarka
Daugelis žmonių pradeda planuoti šeimos biudžetą su dideliu entuziazmu – atsisiunčia programėles, sukuria detaliausias Excel lenteles, suskaičiuoja visas išlaidas iki cento. Po savaitės ar dviejų visa tai numiršta, o pinigai vėl pradeda tirpti neaišku kur. Problema ne tame, kad žmonės nemoka skaičiuoti ar yra per tingūs. Problema gilesnė – dažniausiai bandome pritaikyti svetimas sistemas, kurios neatitinka mūsų gyvenimo būdo, vertybių ar net temperamento.
Realybė tokia, kad efektyvus biudžeto planavimas neturi nieko bendra su tobulu išlaidų sekimu ar griežtu save ribojančiu režimu. Tai labiau primena navigacijos sistemą – jums reikia žinoti, kur esate dabar, kur norite patekti ir turėti bendrą maršruto planą. Tačiau kelionėje galite sustoti kavai, pasukti į įdomią vietą ar pakeisti maršrutą, jei to reikalauja aplinkybės.
Kai kalbame apie 30% pajamų sutaupymą per metus, tai nėra fantastinis skaičius. Tyrimai rodo, kad vidutinė šeima išleidžia apie 20-35% pajamų impulsyviems pirkiniams, neefektyviems sprendimams ar tiesiog dėl to, kad nežino, kiek iš tikrųjų kainuoja tam tikri dalykai. Šie pinigai neišgaruoja dėl to, kad gyvenate per prabangiai – jie tiesiog nuteka pro pirštus dėl neorganizuotumo.
Trijų sluoksnių biudžeto sistema: kaip pradėti nesusikomplikavus
Užuot bandę sekti kiekvieną centą, pradėkite nuo trijų pagrindinių kategorijų. Pirmasis sluoksnis – būtinos išlaidos: būstas, komunalinės paslaugos, maistas, transportas į darbą, draudimai. Antrasis – gyvenimo kokybė: restoranai, pramogos, hobiai, drabužiai. Trečiasis – ateitis: santaupos, investicijos, skubios pagalbos fondas.
Praktiniu požiūriu tai veikia taip: atidarote du atskirus sąskaitų numerius. Į pirmąją krenta visa alga, iš jos automatiškai pervedamos būtinos išlaidos ir ateities dalis (apie tai vėliau). Į antrąją patenka tai, kas lieka – tai jūsų „gyvenimo pinigai”. Kai šie pinigai baigiasi, mėnuo dar nesibaigė – jūs žinote, kad reikia sulėtinti.
Kodėl ši sistema veikia geriau nei detali kategorijų sekimas? Nes ji atitinka, kaip mūsų smegenys iš tikrųjų priima sprendimus. Mes neskaičiuojame kiekvieną kartą, ar galime sau leisti kavą – mes tiesiog juntame, ar „turime pinigų”. Dviejų sąskaitų sistema tą jausmą padaro tikslų.
Konkretus pavyzdys: jei jūsų šeimos pajamos 2000 eurų per mėnesį, būtinos išlaidos paprastai sudaro apie 1200-1400 eurų. Į ateities sąskaitą iš karto pervedate 300 eurų (15%). Lieka 300-500 eurų gyvenimui. Kai matote, kad sąskaitoje liko 100 eurų, o iki mėnesio pabaigos dar savaitė – automatiškai pradėsite priimti kitokius sprendimus, nereikės jokių sudėtingų skaičiavimų.
Kur iš tikrųjų dingsta pinigai: nematomos išlaidų spąstai
Daugelis žmonių mano, kad jų didžiausia problema – kavos puodelis kelyje į darbą ar retkarčiais užsakytas maistas. Tačiau realūs biudžeto graužikai visai kitokie. Prenumeratos, kurių nebenaudojate, bet vis dar mokate. Draudimai, kurių niekada neperžiūrėjote ir neatnaujinote sąlygų. Banko mokesčiai, kurių net nepastebite. Energijos sąskaitos, kurios galėtų būti perpus mažesnės su kitokiu tiekėju.
Viena šeima, kurią pažįstu, atrado, kad moka už tris skirtingas vaizdo transliavimo paslaugas, nors realiai žiūri tik vieną. Kita mokėjo brangesnę telefono prenumeratą nei reikėjo, nes prieš penkerius metus pasirašė sutartį ir niekada jos neatnaujino. Dar kiti mokėjo už sporto klubą, kuriame nebuvo lankęsi aštuonis mėnesius, bet „planuoja pradėti”.
Štai praktinis užsiėmimas, kuris užtruks vieną vakarą, bet gali sutaupyti 50-150 eurų per mėnesį: išsitraukite paskutinių trijų mėnesių banko išrašus ir pažymėkite visas pasikartojančias išlaidas. Tada kiekvienai užduokite klausimą: „Ar šis dalykas man šiandien teikia vertę, proporcingą jo kainai?” Ne „ar kada nors naudoju”, o būtent ar vertė atitinka kainą. Sporto klubas už 40 eurų, kuriame lankotės kartą per mėnesį, iš tikrųjų kainuoja 40 eurų už treniruotę – ar mokėtumėte tiek už vieną apsilankymą?
Kitas didelis išlaidų šaltinis – „mažos” kasdienės išlaidos, kurios atrodo nekaltos atskirai, bet sudėtos virsta rimta suma. 3 eurai per dieną (kava, užkandis) yra 90 eurų per mėnesį arba 1080 eurų per metus. Tai nereiškia, kad turite atsisakyti malonumų – tai reiškia, kad turite sąmoningai pasirinkti, kurie malonumai jums tikrai svarbūs.
Automatizavimas: kaip sutaupyti nepastangų dėka
Didžiausia klaida biudžeto valdyme – pasikliauti savo disciplina ir atmintimi. Žmonės, kurie sėkmingai taupo, nesitiki iš savęs herojų. Jie sukuria sistemas, kurios veikia automatiškai, nepriklausomai nuo nuotaikos, motyvacijos ar to, kaip praėjo diena.
Pirmasis automatizavimo žingsnis – santaupų pervedimas vyksta algos gavimo dieną, ne mėnesio pabaigoje. Tai fundamentalus skirtumas. Jei lauksite mėnesio pabaigos ir taupysite tai, kas liko – neliks nieko. Tai ne jūsų valios silpnumas, tai žmogaus prigimtis. Parkinso dėsnis teigia, kad išlaidos auga, kad užpildytų turimus pajamas. Jei turite 2000 eurų, išleisite 2000. Jei turite 1700, išleisite 1700 ir net nepastebėsite skirtumo.
Antrasis žingsnis – automatizuokite visas būtinas išlaidas. Nuomos, komunalinių, draudimo mokėjimai turi vykti automatiškai. Taip ne tik sutaupote laiko, bet ir išvengiate delspinigių, praleidimų ir pastovaus proto krūvio „reikia nepamirsti sumokėti”.
Trečiasis – naudokite technologijas protingai. Yra programėlių, kurios automatiškai „suapvalina” jūsų pirkimus ir skirtumą perveda į santaupas. Pirkote už 3.40 euro? Sistema suapvalina iki 4 eurų, o 60 centų keliauja į taupyklę. Per mėnesį tai gali būti 20-40 eurų papildomų santaupų, apie kurias net negalvojate.
Viena šeima, su kuria kalbėjausi, nustatė automatinį 10 eurų pervedimą kas savaitę į atskirą sąskaitą, pavadintą „šeimos nuotykiai”. Per metus tai 520 eurų – pakankamai savaitės atostogoms. Jie sako, kad niekada nebūtų sukaupę šios sumos sąmoningai taupydami, bet automatinis pervedimas padarė tai nematoma, todėl nesunkia.
Maisto išlaidos: kur slepiasi didžiausias taupymo potencialas
Vidutinė šeima maistui išleidžia 20-30% savo pajamų, ir būtent čia slypi didžiausias optimizavimo potencialas. Ne todėl, kad turėtumėte maitintis blogiau, o todėl, kad dauguma žmonių švaisto maistą ir pinigus dėl neorganizuotumo, ne dėl poreikio.
Statistika bauginanti: vidutiniškai išmetame apie 30% nupirkto maisto. Tai reiškia, kad jei maistui išleidžiate 400 eurų per mėnesį, 120 eurų tiesiog iškeliauja į šiukšlių dėžę. Per metus tai 1440 eurų. Tik sumažinus maisto švaistymo kiekį perpus, sutaupytumėte apie 60 eurų per mėnesį.
Praktinė strategija, kuri veikia: pirmadieniais planuojate savaitės meniu. Ne abstrakčiai „reikės ko nors pavalgyti”, o konkrečiai – antradienį vištiena su daržovėmis, trečiadienį makaronai su padažu, ketvirtadienį liekanos nauju pavidalu. Tada sudarote pirkimų sąrašą pagal šį planą ir laikotės jo. Skamba nuobodžiai? Galbūt. Bet veikia neįtikėtinai gerai.
Kodėl tai efektyvu: pirma, neperkate pertekliaus, kuris galiausiai sugenda. Antra, neperkate impulsyviai dalykų, kurie atrodo geri parduotuvėje, bet paskui nežinote ką su jais daryti. Trečia, žinodami planą, rečiau užsakote maistą, nes „neturime ką valgyti” – turite, tiesiog reikia pagaminti.
Dar vienas dalykas – pirkite pagal sezoną ir akcijas, bet tik tuos produktus, kuriuos tikrai valgote. Akcija „trys už dviejų kainų” nėra sutaupymas, jei vienas iš tų trijų baigsis šiukšlėse. O sezoniniai produktai ne tik pigesni, bet ir skanesni – vasarą pomidorai, rudenį moliūgai, žiemą kopūstai.
Viena šeima pasidalino savo strategija: jie turi „liekanos penktadienį”. Kiekvieną penktadienį vakarienei naudoja viską, kas liko šaldytuve per savaitę. Kartais tai būna keista kombinacija, bet taip jie užtikrina, kad nieko neišmeta ir sutaupo bent vieną maisto pirkimo dieną per savaitę.
Drabužiai ir daiktai: kaip pirkti mažiau, bet geriau
Mūsų santykis su daiktais pasidarė keistas. Perkame pigiai, greitai ir daug, o paskui stebimės, kodėl spinta pilna, bet nėra ką vilkėti. Greitosios mados kultūra išmokė mus vertinti kiekį virš kokybės, o rezultatas – nuolatinis poreikis pirkti nauja, nes sena greitai susidėvi ar išeina iš mados.
Čia veikia paprasta matematika, kurią dažnai ignoruojame: marškinėliai už 5 eurus, kurie po trijų skalbimų atrodo apgailėtinai, iš tikrųjų kainuoja brangiau nei marškinėliai už 25 eurus, kurie tarnauja kelerius metus. Bet mūsų smegenys mato tik pradinę kainą, ne kainą už naudojimą.
Praktinė strategija – „vienas į, vienas iš” taisyklė. Prieš pirkdami naują daiktą, atsikratate seno. Tai ne tik riboja daiktų kiekį namuose, bet ir verčia rimčiau pagalvoti prieš perkant. Ar tikrai norite tų naujų batų, jei tai reiškia, kad turite atsikratyti senų, kurie dar visai geri?
Kitas požiūris – „kaina už dėvėjimą”. Prieš pirkdami brangesnį daiktą, apskaičiuokite, kiek kartų jį dėvėsite per metus. Paltas už 200 eurų, kurį dėvėsite 100 dienų per metus ir kuris tarnaus 5 metus – tai 0.40 euro už dėvėjimą. Suknelė už 50 eurų, kurią dėvėsite du kartus ir paskui ji kabės spintoje – tai 25 eurai už dėvėjimą. Kuri pirkinio sprendimas protingesnis?
Vienas žmogus pasidalino savo metodu: prieš pirkdamas bet ką, kas kainuoja daugiau nei 50 eurų, jis laukia 48 valandas. Jei po dviejų dienų vis dar nori to daikto ir gali paaiškinti, kodėl jam jo reikia – perka. Jis teigia, kad šis paprastas metodas sumažino jo impulsyvius pirkimus 70%.
Pramogos ir laisvalaikis: kaip gyventi pilnavertiškai neprasilošiant
Viena didžiausių klaidų taupant – visiškas atsisakymas malonumų ir pramogų. Tai veda į tai, ką galima pavadinti „dietos efektu” – kurį laiką griežtai laikotės, paskui „susilpnėjate” ir išleidžiate dar daugiau nei būtumėte išleidę be apribojimų.
Protingas požiūris – ne atsisakyti pramogų, o jas planuoti ir prioritizuoti. Klauskite savęs ne „ar galiu sau tai leisti”, o „ar tai man tikrai svarbu”. Galbūt jums labai svarbu kartą per mėnesį eiti į gerą restoraną, bet visai nesvarbu turėti naujausią telefoną. Ar atvirkščiai. Nėra teisingų atsakymų – yra tik jūsų vertybės.
Praktinis metodas – „malonumų biudžetas”. Kiekvieną mėnesį turite fiksuotą sumą, kurią galite išleisti bet kam, kas teikia jums džiaugsmą, be jokių pasiteisinimų. Tai gali būti 50 eurų, gali būti 200 – priklauso nuo jūsų pajamų. Svarbu, kad ši suma būtų apibrėžta ir kad jūs jaustumėte laisvę ją išleisti be kaltės jausmo.
Taip pat yra daug būdų mėgautis gyvenimu, kurie kainuoja labai mažai arba nieko. Piknikas parke su draugais vietoj baro. Namų kino vakaras vietoj kino teatro. Pasivaikščiojimas naujoje miesto dalyje vietoj apsipirkimo centre. Tai ne „neturtingų žmonių” užsiėmimai – tai sąmoningi pasirinkimai, kaip praleisti laiką kokybiškai.
Viena pora pasidalino savo strategija: jie turi „brangų mėnesį” ir „pigų mėnesį”. Brangų mėnesį (pavyzdžiui, vasarą) jie leidžia daugiau pramogoms – kelionėms, renginiams, restoranams. Pigų mėnesį (pavyzdžiui, sausį po švenčių) jie sąmoningai renkasi pigesnes pramogas. Tai padeda jiems jaustis, kad gyvena pilnavertiškai, bet vis tiek išlieka biudžeto ribose.
Skubios pagalbos fondas: kodėl tai svarbiausias finansinis prioritetas
Prieš pradedant taupyti ilgalaikiams tikslams ar investuoti, pirmiausia reikia sukurti skubios pagalbos fondą. Tai pinigai, skirti netikėtoms situacijoms – automobilio remontui, skubiai kelionei pas sergantį artimąjį, netikėtam atleidimui iš darbo.
Kodėl tai taip svarbu? Nes be šio fondo bet kuri netikėta išlaida griauna visą jūsų finansinę sistemą. Jūs priverstas skolintis, naudoti kreditines korteles su didelėmis palūkanomis arba ištuštinti ilgalaikes santaupas. Skubios pagalbos fondas – tai jūsų finansinis oro pagalvė.
Kiek reikia? Idealiu atveju 3-6 mėnesių būtinų išlaidų suma. Jei jūsų būtinos mėnesio išlaidos 1200 eurų, tai reiškia 3600-7200 eurų fondą. Skamba daug? Taip, ir nereikia to sukurti per mėnesį. Pradėkite nuo mažesnio tikslo – 500 eurų, paskui 1000, paskui vieno mėnesio išlaidos.
Praktinis būdas kaupti šį fondą: automatiškai perveskite 10% savo pajamų į atskirą sąskaitą, kurios nelietumėte. Jei uždirba 2000 eurų, tai 200 eurų per mėnesį. Per pusę metų turėsite 1200 eurų – jau solidų saugos tinklą. Taip, tai reiškia, kad turite gyventi iš 90% pajamų, bet dauguma žmonių to net nepastebėtų, jei pinigai būtų automatiškai pervedami prieš jiems „pamatant” visą sumą.
Svarbu: šis fondas turi būti lengvai prieinamas (ne investuotas į akcijas ar nekilnojamąjį turtą), bet ne per lengvai (ne toje pačioje sąskaitoje, kurią naudojate kasdien). Atskiroje taupomojoje sąskaitoje – idealus variantas.
Kai pinigai pradeda dirbti jums: nuo taupymo prie augimo
Kai jau turite skubios pagalbos fondą ir pradėjote reguliariai taupyti, atėjo laikas pagalvoti apie tai, kaip tie pinigai galėtų augti. Pinigai, gulintys paprastoje sąskaitoje, iš tikrųjų praranda vertę dėl infliacijos – jei infliacija 3% per metus, o jūsų santaupos neduoda jokių palūkanų, po metų už tuos pačius 1000 eurų galėsite nusipirkti mažiau nei šiandien.
Investavimas skamba bauginančiai daugeliui žmonių, bet iš tikrųjų tai gali būti labai paprasta. Nereikia tapti akcijų prekybos ekspertu ar sekti rinkos svyravimus. Yra paprastų, mažo rizikos būdų, kaip jūsų pinigai gali augti greičiau nei infliacija.
Vienas paprasčiausių būdų – indeksų fondai. Tai investicijos, kurios automatiškai paskirsto jūsų pinigus tarp šimtų ar tūkstančių skirtingų įmonių akcijų. Jūs tiesiog kas mėnesį įmokate tam tikrą sumą, o fondas viską daro už jus. Istoriškai tokie fondai duoda apie 7-10% grąžą per metus (žinoma, su svyravimais), kas yra gerokai daugiau nei bet kokia taupomoji sąskaita.
Kitas variantas – pensijų kaupimas. Daugelyje šalių yra mokesčių lengvatos už įmokas į pensijų fondus, o tai reiškia, kad valstybė iš esmės prideda prie jūsų santaupų. Jei galite gauti 20% mokesčių lengvatą, tai reiškia, kad už kiekvieną jūsų įmokėtą 100 eurų, jūsų pensijų sąskaitoje atsiranda 120 eurų. Tai nemokamas 20% pelnas iš karto.
Tačiau svarbu pradėti paprastai ir nedėti visų kiaušinių į vieną krepšelį. Galbūt pradėkite nuo 50 eurų per mėnesį į indeksų fondą. Kai jaučiatės patogiau ir suprantate, kaip tai veikia, galite didinti sumą. Pagrindinis dalykas – pradėti. Dėl sudėtinių palūkanų efekto, net mažos sumos, investuojamos reguliariai per ilgą laiką, gali virsti reikšmingomis sumomis.
Vienas žmogus pasidalino savo istorija: jis pradėjo investuoti 100 eurų per mėnesį, kai jam buvo 30 metų. Nieko nedarydamas, tik reguliariai įmokėdamas šią sumą į indeksų fondą, iki 50 metų jis sukaupė per 60,000 eurų. Iš jų tik 24,000 buvo jo įmokos – likusi suma buvo investicijų grąža. Tai nėra greito praturtėjimo schema, bet tai veikia.
Kai viskas susidėlioja: gyvenimas su pinigais, kurie jums tarnauja
Po kelių mėnesių gyvenant pagal organizuotą biudžetą, kažkas keičiasi. Ne tik jūsų banko sąskaitoje, bet ir jūsų galvoje. Stresas dėl pinigų sumažėja. Jūs žinote, kur esate, kur einat, ir turite planą, kaip ten patekti. Tai nereiškia, kad gyvenimas tampa nuobodus ar pernelyg kontroliuojamas – priešingai, paradoksalu, bet struktūra suteikia laisvę.
Kai turite skubios pagalbos fondą, netikėti dalykai nustoja būti katastrofomis. Automobilis sugedo? Nemalonumas, bet ne krizė – turite pinigų remontui. Praradote darbą? Baisu, bet turite kelių mėnesių atsargą planuoti kitus žingsnius ramiai, o ne priimti pirmą pasiūlymą iš desperacijos.
Kai automatiškai taupote ir investuojate, jūsų ateitis kaupiasi fone, kol jūs gyvenate dabartimi. Nereikia rinktis tarp gyvenimo dabar ir gyvenimo vėliau – galite abu. Tai ne apie atsisakymą, o apie protingą paskirstymą.
Daugelis žmonių, kurie pradeda organizuoti savo biudžetą, sako, kad didžiausias pokytis – ne pinigų kiekis, o ramybė. Jie nustoja vengti žvilgsnio į banko sąskaitą. Nustoja ginčytis su partneriu dėl pinigų. Nustoja jausti kaltę pirkdami sau kažką smulkaus. Nes jie žino, kad visa kita tvarkoje.
30% pajamų sutaupymas per metus nėra fantastika ar reikalauja dramatiškų gyvenimo pokyčių. Tai paprasčiausiai rezultatas kelių paprastų sistemų, kurios veikia automatiškai. Automatinis santaupų pervedimas. Dviejų sąskaitų sistema. Prenumeratų ir pasikartojančių išlaidų peržiūra. Maisto planavimas. Sąmoningi pirkimo sprendimai. Kiekvienas iš šių dalykų atskirai sutaupo 5-10%, o kartu – tai tie 30% ar net daugiau.
Svarbiausia suprasti, kad tai ne sprinto bėgimas, o maratonas. Pirmą mėnesį gali būti sunku. Antrą – lengviau. Po trijų mėnesių daugelis dalykų tampa automatiniai. Po pusės metų jūs net nebegalvojate apie tai – tai tiesiog tampa jūsų gyvenimo būdu. Ir staiga pastebite, kad jūsų santaupų sąskaitoje yra suma, kurios niekada neturėjote. Kad galite planuoti tą kelionę, apie kurią svajojote. Kad pinigai nebe šaltinis streso, o įrankis kurti gyvenimą, kokį norite.
Pradėkite nuo vieno dalyko. Ne nuo visko iš karto – pasirinkite vieną šiame straipsnyje aprašytą strategiją ir įgyvendinkite ją šią savaitę. Galbūt tai bus automatinio pervedimo nustatymas. Galbūt prenumeratų peržiūra. Galbūt kitą savaitę maisto meniu planavimas. Mažas žingsnis, bet konkretus. Paskui dar vienas. Ir dar. Po metų atsigręšite ir nustebsite, kaip toli nuėjote.
