Kodėl dauguma šeimos biudžeto planų žlunga pirmąjį mėnesį
Tiesą sakant, dauguma straipsnių apie šeimos biudžetą prasideda nuo gražių pažadų ir sudėtingų skaičiuoklių. Realybė visai kitokia – apie 80% žmonių, pradėjusių planuoti šeimos biudžetą, meta šią idėją per pirmąsias 4 savaites. Ne todėl, kad būtų tingūs ar nesugebėtų skaičiuoti. Problema daug gilesnė.
Pagrindinė klaida – bandymas iš karto pertvarkyti visą finansinį gyvenimą. Žmonės pradeda nuo sudėtingų Excel lentelių su 47 kategorijomis išlaidoms, nusiperka specialias programėles, pradeda fiksuoti kiekvieną centą, išleistą kavai. Po dviejų savaičių tokio režimo ateina nuovargis, po mėnesio – pilnas atsisakymas.
Kita problema – nerealistiški tikslai. Kai kas nusprendžia iš karto sumažinti maisto išlaidas perpus arba visiškai atsisakyti pramogų. Tai veikia maždaug taip pat, kaip drastiškos dietos – trumpalaikis rezultatas, po kurio seka dar didesnis „žlugimas” ir grįžimas prie senų įpročių.
Trys negailestingos tiesos apie jūsų išlaidas
Prieš pradedant taupyti, reikia suprasti, kur iš tikrųjų dingsta pinigai. Ir čia daugumai laukia nemalonūs atradymai.
Pirmoji tiesa: jūs neturite supratimo, kiek iš tikrųjų išleidžiate. Ne, rimtai. Dauguma žmonių, paklausti apie savo mėnesines išlaidas, nurodo sumas, kurios skiriasi nuo realybės 30-50%. Ypač tai pasakytina apie smulkias išlaidas – kavos, užkandžiai, spontaniški pirkimai parduotuvėse. Viena šeima, kurią pažįstu, buvo įsitikinusi, kad maistui išleidžia apie 400 eurų per mėnesį. Kai pradėjo fiksuoti – paaiškėjo, kad realus skaičius buvo 680 eurų.
Antroji tiesa: didžiausios skylės biudžete nėra ten, kur manote. Visi žino, kad prenumeratos, kurių nenaudojame, yra pinigų švaistymas. Bet kiek žmonių realiai jas atšaukia? Daug pavojingesnės yra „normalios” išlaidos, kurios laikui bėgant išaugo iki absurdiškų dydžių. Pavyzdžiui, maisto pristatymas į namus. Kai tai darai kartą per savaitę – nieko blogo. Bet kai tai tampa 3-4 kartų savaitėje įpročiu, per mėnesį išleidžiate papildomus 200-300 eurų.
Trečioji tiesa: emocinis pirkimas valgo jūsų biudžetą labiau nei bet kas kita. Sunkią dieną nusipirkti naują drabužį, streso metu užsisakyti brangesnį maistą, nuobodžiaujant naršyti internetines parduotuves – visa tai kainuoja daug daugiau, nei įsivaizduojate. Ir ne, tai nėra „mažos malonumo dozės”, tai sisteminis pinigų nutekėjimas.
Realistiškas trijų mėnesių planas (kuris iš tikrųjų veikia)
Dabar prie konkretybių. Jei norite sutaupyti 30% pajamų per tris mėnesius, jums reikia aiškios strategijos. Ne motyvacijos, ne disciplinos – strategijos.
Pirmasis mėnuo: stebėjimas be sprendimų
Pirmą mėnesį jūsų vienintelis uždavinys – fiksuoti visas išlaidas. Visas. Kiekvieną kavą, kiekvieną spontanišką pirkimą, kiekvieną sąskaitą. Bet – ir tai svarbu – nekeisite jokių įpročių. Gyvenate kaip įprastai, tik užrašote.
Kodėl taip? Nes jums reikia realaus vaizdo. Ne to, kaip turėtų būti, o kaip yra. Kai žmonės pradeda taupyti ir fiksuoti vienu metu, jie automatiškai keičia elgesį, todėl negauna tikro vaizdo apie savo įpročius.
Praktiškai: naudokite paprasčiausią būdą. Gali būti programėlė telefone (pvz., „Wallet”, „Money Manager”), gali būti paprasta užrašų knygelė. Svarbiausia – kad fiksuotumėte iš karto, ne vakare bandydami prisiminti.
Mėnesio pabaigoje suskaičiuokite išlaidas pagal kategorijas. Pakaks 5-7 kategorijų: būstas (nuoma/komunalinės), maistas, transportas, pramogos, drabužiai, sveikata, kita. Dabar žinote, kur dingsta pinigai.
Antrasis mėnuo: protingas optimizavimas
Antrą mėnesį pradedame taupyti, bet protingai. Ne drastiškai, o strategiškai.
Pirmiausia atakuokite „lengvus taikinius” – tai išlaidos, kurių sumažinimas nereikalauja jokių gyvenimo kokybės aukų:
• Prenumeratos ir narystės, kuriomis nenaudojate – atšaukti iš karto. Vidutiniškai šeima turi 2-3 tokias, tai 20-50 eurų per mėnesį.
• Automatiniai mokėjimai už paslaugas, kurias galite gauti pigiau – perjungti į pigesnius planus. Mobilaus ryšio, interneto, draudimo planai. Skambinkite operatoriams ir derėkitės. Tai gali sutaupyti 30-80 eurų per mėnesį.
• Impulsiniai pirkimai parduotuvėse – įveskite 24 valandų taisyklę. Bet ką, kas nėra sąraše, perkate tik praėjus 24 valandoms. 90% tokių norų išnyksta per parą. Sutaupo 50-150 eurų per mėnesį.
Toliau – maisto išlaidos. Čia slepiasi didžiausias taupymo potencialas, bet reikia būti protingiems:
• Planuokite savaitės meniu prieš eidami į parduotuvę. Ne todėl, kad tai „teisinga”, o todėl, kad sumažina spontaninius pirkimus 40-60%.
• Valgykite prieš eidami į parduotuvę. Alkani žmonės išleidžia 30% daugiau – tai įrodyta tyrimais.
• Pirkite sezoninius produktus ir gaminius su „trumpa data”. Tas pats produktas, tik su galiojimo data už 2-3 dienų, kainuoja 30-50% pigiau.
• Maisto pristatymą į namus sumažinkite perpus. Jei užsisakinėjote 4 kartus per savaitę, dabar – 2 kartus. Tai ne atsisakymas, o optimizavimas.
Trečiasis mėnuo: įtvirtinimas ir giluminė optimizacija
Trečią mėnesį jau turite naujus įpročius, dabar galima gilinti.
Peržiūrėkite didesnes išlaidas:
• Transportas – ar galite dalį kelionių pakeisti viešuoju transportu ar dviračiu? Ne visas, o dalį. Jei dabar 100% važiuojate automobiliu, pabandykite 70/30 balansą.
• Pramogos – ieškokite nemokamų ar pigesnių alternatyvų. Vietoj kino – nemokamas renginys parke. Vietoj restorano – piknikas. Tai ne skurdas, tai protingas pasirinkimas.
• Drabužiai – įveskite „vienas į, vienas iš” taisyklę. Prieš perkant naują daiktą, reikia atiduoti/parduoti vieną seną. Tai drastiškai sumažina impulsyvius pirkimus.
Šiame etape taip pat galite pradėti ieškoti papildomų pajamų šaltinių, bet tai jau kitas pokalbis.
Psichologinės spąstai, kurie sugriauna net geriausius planus
Dabar apie tai, ko niekas nemėgsta aptarinėti – psichologines kliūtis.
„Nusipelniau” sindromas. Po sunkios dienos, sunkios savaitės ar tiesiog todėl, kad „gyvenimas sunkus”, jaučiate, kad nusipelnėte kažko gero. Ir tai „kažkas geras” paprastai kainuoja pinigų. Problema ne tame, kad kartais sau leistumėte, o tame, kad „kartais” tampa „nuolat”. Sprendimas – planuokite malonumus biudžete. Turėkite „malonumų fondą”, iš kurio galite leisti be kaltės jausmo. Bet kai jis baigiasi – baigiasi.
Lyginimosi spąstai. Kaimynai nusipirko naują automobilį. Draugai vėl keliauja. Kolegos nuolat pietauja brangiuose restoranuose. Ir jūs jaučiatės, tarsi atsiliktumėte. Štai tiesa – dauguma tų žmonių arba skolingi, arba neturi santaupų, arba abu variantai. Socialiniai tinklai rodo gyvenimo „highlight reel”, ne realybę. Nesivaikykite iliuzijų.
Perfekcionizmo paralyžius. „Jei negaliu padaryti idealiai, tai geriau nedarysiu nieko.” Šis mąstymas žudo biudžeto planavimą. Praleista diena nefiksuojant išlaidų? Nieko baisaus, tęskite toliau. Viršijote biudžetą vienoje kategorijoje? Kompensuokite kitoje. Svarbiausia – tęstinumas, ne tobulumas.
Konkretūs skaičiai: kaip pasiekti 30% taupymą
Teorija gera, bet pažiūrėkime į konkrečius skaičius. Tarkime, šeimos mėnesinės pajamos – 2000 eurų (po mokesčių). Tikslas – sutaupyti 600 eurų per mėnesį po trijų mėnesių.
Tipinė išlaidų struktūra prieš optimizavimą:
• Būstas (nuoma/komunalinės): 600 €
• Maistas: 500 €
• Transportas: 250 €
• Pramogos ir kavinės: 200 €
• Drabužiai ir asmeninės prekės: 150 €
• Prenumeratos ir paslaugos: 100 €
• Sveikata: 100 €
• Kita: 100 €
Optimizuota struktūra po trijų mėnesių:
• Būstas: 550 € (perjungta į pigesnius komunalinių paslaugų planus, optimizuotas šildymas/vėsinimas)
• Maistas: 350 € (planavimas, sezoniniai produktai, sumažintas pristatymas)
• Transportas: 150 € (dalinis perjungimas į viešąjį transportą)
• Pramogos: 100 € (pigesnės alternatyvos, namų pramogos)
• Drabužiai: 50 € (tik būtiniausi pirkimai)
• Prenumeratos: 30 € (atšauktos nenaudojamos)
• Sveikata: 100 € (nepakeista)
• Kita: 70 €
Iš viso sutaupyta: 600 € per mėnesį, arba 30% pajamų.
Ar tai realu? Taip, bet ne visiems. Jei jūsų išlaidos jau dabar optimizuotos, 30% gali būti per daug. Bet dauguma šeimų turi bent 20-25% „riebalų”, kuriuos galima nukirpti be didelio gyvenimo kokybės pablogėjimo.
Įrankiai, kurie iš tikrųjų padeda (ir kurie tik trukdo)
Yra milijonas programėlių, sistemų ir metodų biudžeto valdymui. Dauguma jų – laiko švaistymas.
Kas veikia:
Paprasta išlaidų fiksavimo programėlė telefone. Bet kuri, kuri leidžia greitai įvesti išlaidą ir priskirti kategorijai. Sudėtingos funkcijos tik trukdo. „Wallet” ar „Money Manager” puikiai tinka.
Atskira sąskaita santaupoms. Kai tik gaunate atlyginimą, automatiškai pervedate sutaupytą sumą į atskirą sąskaitą. Jei pinigai lieka toje pačioje sąskaitoje, jie bus išleisti.
Savaitinis biudžeto peržiūros ritualas. Kiekvieną sekmadienio vakarą 15 minučių peržiūrėti praėjusią savaitę ir suplanuoti ateinančią. Ne daugiau, ne mažiau.
Kas neveikia:
Sudėtingos Excel skaičiuoklės su makrokomandomis ir grafikais. Taip, jos gražios. Ne, jūs jų nenaudosite po mėnesio.
Grynųjų pinigų vokelių sistema. Teoriškai skamba puikiai, praktiškai – nepatogus ir neveikiantis šiuolaikiniame pasaulyje, kur dauguma mokėjimų kortele.
Biudžeto programėlės, kurios reikalauja susieti visas banko sąskaitas. Saugumo rizika ir paprastai per daug informacijos, kuri tik atitraukia dėmesį.
Kai šeimoje ne visi nori taupyti
Štai problema, apie kurią niekas nemėgsta kalbėti – ką daryti, kai vienas šeimos narys nori taupyti, o kitas ne?
Tai nėra finansinė problema, tai santykių problema. Ir ji reikalauja santykių sprendimų, ne finansinių triukų.
Pirmiausia – atvirai pakalbėkite apie tikslus. Ne apie biudžetą, o apie tai, ko norite pasiekti. Galbūt vienas nori taupyti atostogoms, kitas – pensijai. Galbūt vienas jaučia finansinį stresą, kitas – ne. Supratę motyvus, lengviau rasti kompromisą.
Antra – turėkite „asmeninių išlaidų” kategoriją kiekvienam. Tai pinigai, kuriuos kiekvienas gali leisti kaip nori, be atskaitomybės. Tai sumažina įtampą ir kontrolės jausmą.
Trečia – pradėkite nuo mažų, lengvų pakeitimų, dėl kurių abu sutinkate. Pavyzdžiui, atšaukti prenumeratas, kuriomis niekas nenaudoja – čia sunku nesutikti. Kai pamatysite pirmųjų taupymų rezultatus, bus lengviau žengti toliau.
Ir paskutinis dalykas – jei partneris kategoriškai atsisako bet kokio biudžeto planavimo, galbūt problema gilesnė nei finansai. Tai gali būti kontrolės, pasitikėjimo ar net santykių kokybės klausimas. Kartais verta pasikalbėti su specialistu.
Kai 30% nepakanka arba kai tai per daug
Realybė tokia – ne visiems 30% taupymas yra tinkamas tikslas.
Jei jūsų pajamos žemos ir jau dabar vos suduriate galą su galu, 30% taupymas gali būti neįmanomas be drastiško gyvenimo kokybės pablogėjimo. Ir tai normalu. Šiuo atveju geriau sutelkti dėmesį į pajamų didinimą, ne išlaidų mažinimą. Ieškokite papildomų darbo galimybių, kvalifikacijos kėlimo, karjeros pokyčių.
Kita vertus, jei jūsų pajamos aukštos ir išlaidos neoptimizuotos, 30% gali būti per mažai. Kai kurios šeimos gali sutaupyti 40-50% be didelio vargo, tiesiog nukirpdamos akivaizdžias prabangos išlaidas.
Svarbiausia – būti sąžiningiems su savimi. Tikslas nėra kankintis, tikslas – gyventi finansiškai stabilų gyvenimą, kuris leidžia jaustis saugiai ir planuoti ateitį.
Dar vienas dalykas – taupymas dėl taupymo neturi prasmės. Turėkite aiškų tikslą: santaupos kritinei situacijai (3-6 mėnesių išlaidos), būsto įnašas, atostogos, vaikų švietimas, pensija. Kai žinote, kam taupote, daug lengviau išlikti motyvuotiems.
Ką daryti su sutaupytais pinigais (kad jie netaptų klaida)
Sutaupėte pinigų – puiku. Dabar prasideda kitas etapas, kurį dauguma žmonių sužlugdo.
Pirmiausia – nepamirškite, kad taupymas be tikslo yra beprasmis. Tie 600 eurų per mėnesį turi kažkur keliauti. Štai protinga struktūra:
Pirmumo tvarka:
1. Kritinių situacijų fondas – 3-6 mėnesių išlaidos atskiroje, lengvai prieinamoje sąskaitoje. Tai jūsų saugumo tinklas. Kol jo neturite, viskas kita – antraeilis prioritetas.
2. Aukštos palūkanų skolos grąžinimas – jei turite kreditų kortelių skolų ar kitų brangių paskolų, jų grąžinimas turėtų būti antrasis prioritetas. Palūkanos valgo jūsų pinigus greičiau nei bet kas kita.
3. Vidutinės trukmės tikslai – būsto įnašas, automobilis, didesnės atostogos. Šiems tikslams galite naudoti taupymo sąskaitas ar trumpalaikius indėlius.
4. Ilgalaikiai tikslai – pensija, vaikų švietimas. Čia jau galima galvoti apie investicijas, bet tai reikalauja atskiro planavimo ir rizikos supratimo.
Dažniausia klaida – laikyti visus pinigus einamojoje sąskaitoje. Jei pinigai matosi, jie bus išleisti. Automatizuokite taupymą – kai tik gaunate atlyginimą, automatiškai pervedama sutaupyta suma į atitinkamas sąskaitas.
Kita klaida – investuoti pinigus, kurių gali prireikti per artimiausius metus. Investicijos – tai ilgalaikis žaidimas. Jei pinigų gali prireikti greitai, jie turi būti saugioje, likvidinėje vietoje, net jei tai reiškia mažesnes pajamas.
Kai viskas vėl pradeda byrėti (ir kaip tai sustabdyti)
Būkime sąžiningi – po trijų mėnesių disciplinos ateina pagunda atsipalaiduoti. Tai normalu. Klausimas ne kaip to išvengti, o kaip su tuo susidoroti.
Pirmasis ženklas, kad viskas pradeda byrėti – praleisti išlaidų fiksavimai. Viena diena tampa savaitę, savaitė – mėnesiu. Sprendimas – savaitinis ritualas. Kiekvieną sekmadienį 15 minučių biudžeto peržiūrai. Ne kasdien, ne mėnesį kartą – kas savaitę. Tai pakankamai dažnai, kad išliktumėte kelyje, bet ne taip dažnai, kad taptų našta.
Antrasis ženklas – „išimčių” daugėjimas. „Tik šį kartą”, „ypatinga proga”, „nusipelniau”. Kai išimtys tampa taisykle, biudžetas miršta. Sprendimas – turėti aiškią „malonumų” kategoriją biudžete. Kai ji baigiasi – baigiasi, be išimčių.
Trečiasis ženklas – konfliktas šeimoje dėl pinigų. Kai pradedame kaltinti vienas kitą dėl išlaidų, sistema žlunga. Sprendimas – reguliarūs, ramūs pokalbiai apie finansus. Ne kaltinimai, o bendras planavimas.
Ir paskutinis dalykas – nesitikėkite tobulo mėnesio. Bus mėnesių, kai viršysite biudžetą. Bus netikėtų išlaidų. Bus silpnumo akimirkų. Tai ne nesėkmė, tai gyvenimas. Svarbu ne niekada nesuklysti, o greitai grįžti į kelią po klaidų.
Taupymas nėra sprintas, tai maratonas. Ir kaip bet kuriame maratone, svarbu ne pradžios greitis, o gebėjimas išlaikyti tempą ilgą laiką. 30% per tris mėnesius – tai puiku, bet dar geriau – 20% per metus, ir dar geriau – 15% per dešimtmetį. Ilgalaikis tęstinumas visada laimi prieš trumpalaikį entuziazmą.
