Kai Ispanijos saulė susitinka su Baskų kalvų aromatu
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus, klajodamas po San Sebastiano senamiesčio gatves, užsukau į nedidelę bodegą. Šeimininkas, vyriškis su raukšlėtu veidu ir šilta šypsena, pasiūlė man taurę Rioja vyno ir šalia pastatė mažą puodelį baskiškos kavos. „Pirmiau vynas, paskui kava – tai mūsų gyvenimo būdas,” – pasakė jis. Tą vakarą supratau, kad gastronominis poilsis – tai ne tik skonio reikalas, bet ir tam tikra filosofija, kuri puikiai pritaikoma ir namuose, toli nuo Ispanijos krantų.
Šiandien daugelis mūsų ieško būdų, kaip kasdienybę paversti šiek tiek ypatinga. Nebūtina skraidyti į Bilbao ar Barseloną, kad pajustum tikrąją Ispanijos dvasią. Kartais pakanka kelių geros kokybės produktų, trupučio žinių ir noro eksperimentuoti. Ispaniškas vynas ir baskiška kava – tai du gėrimai, kurie kartu gali sukurti visiškai naują patirtį jūsų namuose.
Kas gi yra tikroji baskiška kava?
Dažnai girdžiu žmones kalbant apie itališką ar prancūzišką kavą, bet baskiška kava lieka tarsi paslaptis. O tai tikrai vertas dėmesio dalykas. Baskų regione kava – tai rimtas reikalas. Ten ji ruošiama stipri, tamsiai skrudinta, dažnai su lengvu karamelės ar šokolado atspalviu. Baskų kavinėse kavą geria mažais gurkšneliais, lėtai, tartum tai būtų meditacija.
Baskiškos kavos paslaptis slypi ne tik skrudinimo būde, bet ir požiūryje. Tai ne amerikietiška kava, kurią geri pakeliui į darbą. Tai ne ir italų espresso, kurį išgeri vienu ypu prie baro. Baskiška kava – tai ritualas, kuris reikalauja laiko ir dėmesio. Pupelės dažniausiai skrudinamos tamsiau nei Italijoje, bet ne taip, kad jos taptų kartokos. Idealus balansas tarp stiprumo ir švelnumo.
Namuose tokią kavą pasigaminti nėra sudėtinga. Reikia ieškoti tamsiai skrudintų pupelių, geriausiai tokių, kurios turi užuominą apie šokoladą ar riešutus. Jei turite galimybę, rinkitės arabikos ir robustos mišinius – jie suteikia tą reikiamą stiprumą ir sodumą. Malti kavą geriausia prieš pat ruošiant, o vandens temperatūra turėtų būti apie 92-96 laipsnius.
Ispanijos vynų pasaulis – daugiau nei tik Rioja
Kai kalbame apie ispanišką vyną, dauguma iš karto prisimena Rioja. Ir teisingai – tai vienas geriausių pasaulio vynų regionų. Bet Ispanija – tai ne tik Rioja. Yra Ribera del Duero su savo galingais Tempranillo vynais, Priorat su intensyviais raudonaisiais, Rías Baixas su gaiviais baltaisiais Albariño vynais. Kiekvienas regionas turi savo charakterį, savo istoriją.
Man asmeniškai labiausiai patinka Rioja Reserva – vynas, kuris brandino bent trejus metus, iš kurių mažiausiai vienerius statinėse. Tokiame vyne jauti ąžuolo aromatus, brandžių vaisių skonį, kartais net tabako ar odos užuominas. Tai vynas, kuris verčia sustoti ir pagalvoti. Ne veltui ispanai sako, kad geras vynas yra kaip gera draugystė – reikia laiko, kad jį pažintum.
Jei ieškote ko nors lengvesnio, atkreipkite dėmesį į Verdejo vynus iš Rueda regiono. Jie puikiai tinka vasaros vakarams, turi citrusų gaivumo ir yra pakankamai sudėtingi, kad domintų. O tiems, kurie mėgsta stipresnius skonius, rekomenduočiau Monastrell vynus iš Jumilla – jie saulėti, pilni, su brandžių slyvų ir prieskonių aromatu.
Kodėl šie du gėrimai taip gerai dera kartu
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista – vynas ir kava? Bet pagalvokite apie klasikinį ispanišką dienoraštį. Pietūs su vynu, paskui siesta, o po jos – stipri kava. Tai ne atsitiktinumas. Vynas atpalaiduoja, kava atgaivina. Vynas skatina mąstyti lėčiau, kava – grąžina aiškumą. Kartu jie sukuria tobulą balansą.
Kai namuose organizuoju vakarėlį ar tiesiog noriu sau sukurti ypatingą vakarą, visada laikausi tokios tvarkos: pirmiausia vynas su maistu, paskui – kava. Tarp jų paliekamas nedidelis pertraukėlė, gal dešimt ar penkiolika minučių. Per tą laiką skonio receptoriai atsigauna, ir kava tampa dar intensyvesnė, jos aromatas – ryškesnis.
Yra ir kitas būdas – ispaniškas „carajillo”, kai į kavą įpilama šiek tiek brendžio ar likerio. Baskų krašte kartais į kavą įpila truputį Patxaran – vietinio spanguolių likerio. Tai ne kiekvienam, bet jei norite tikros autentiškos patirties, verta išbandyti. Tik nepersistenkite su alkoholiu – čia svarbu subtilumas, ne stiprumas.
Kaip parinkti maistą šiai duetui
Vynas ir kava be maisto – tai tik pusė istorijos. Ispanijoje niekas negeria vyno tuščiu skrandžiu. Visada yra tapas, pintxos, kažkas, ką užkąsti. Ir tai ne tik dėl to, kad alkoholis mažiau paveikia – tai dėl to, kad maistas ir gėrimas kartu sukuria visumą.
Prie raudonojo vyno puikiai tinka iberinė kumpis – jamon iberico. Jei tokio nerasite (jis tikrai nebūna pigus), galite paimti bet kokį kokybišką vytintą kumpio ar net prosciutto. Taip pat puikiai dera manchego sūris – kietasis avių pieno sūris iš La Mancha regiono. Jei ir jo nesurasite, pakeiskite kitu kietuoju sūriu, tik ne per aštraus skonio.
Prie baltojo vyno geriau tinka jūros gėrybės. Ispanijoje dažnai patiekiami marinuoti anšoviai, aštuonkojai alyvuogių aliejuje, krevetės su česnakais. Namuose galite pasigaminti paprastą, bet labai skanų patiekalą – keptas paprikas su alyvuogių aliejumi ir jūros druska. Arba tiesiog kokybiškas tunų konservas su pomidorais ir šviežiomis bazilikomis.
O kavai? Kavai ispanai dažnai patiekia kažką saldaus, bet ne per daug. Idealus variantas – churros su šokoladu, bet namuose paprasčiau pasigaminti migdolinių sausainių ar net paprasto sviestinio pyrago. Svarbu, kad saldumynas nebūtų per intensyvus – jis turi papildyti kavą, o ne konkuruoti su ja.
Ritualas, kuris tampa tradicija
Kai pradedi reguliariai praktikuoti tokius gastronominius vakarus, pastebėsi, kad tai tampa daugiau nei tik gėrimų ir maisto vartojimas. Tai tampa ritualu, kuris padeda atsiriboti nuo kasdienybės, sulėtinti. Mūsų laikais, kai viskas vyksta greitai, kai net valgyti stengiamės kuo greičiau, toks lėtas, apgalvotas gėrimų ir maisto mėgavimasis tampa savotiška terapija.
Aš asmeniškai tokius vakarus organizuoju bent kartą per savaitę. Penktadienio vakaras – idealus laikas. Darbo savaitė baigta, savaitgalis tik prasideda. Pasiruošimas tampa dalimi malonumo: einu į parduotuvę, renkuosi vyną, kartais užsuku į specializuotą kavos parduotuvę. Namuose viską gražiai išdėlioju, įsijungiu kokią nors flamenko muziką arba baskiškų dainų įrašą.
Svarbu sukurti tinkamą atmosferą. Tai nereiškia, kad reikia visko pertekliaus – paprastas stalo serviravimas, gal kelios žvakės, gera muzika. Jei galite, pakvieskite draugą ar mylimą žmogų. Gastronominis poilsis – tai ne vienišo gurmano užsiėmimas, tai bendravimo, dalijimosi, bendros patirties kūrimas.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems
Jei niekada anksčiau nebandėte tokio derinio, štai keletas konkrečių rekomendacijų. Pirma, nepirkite brangiausių produktų. Geriau pradėti nuo vidutinės kainos kategorijos – Rioja Crianza už 10-15 eurų bus puikus pasirinkimas. Kavai – ieškokite tamsiai skrudintų pupelių, bet ne per tamsių. Jei ant pakuotės parašyta „espresso blend” ar „dark roast” – tai geras ženklas.
Antra, neišgerkite per daug vyno. Viena-dvi taurės pakanka. Prisiminkite – čia ne apie girtavimą, o apie skonių mėgavimąsi. Jei jaučiate, kad vynas per stiprus, praskieskite jį šiek tiek gazuoto vandens – ispanai tai daro dažnai, ypač vasarą, ir vadina „tinto de verano”.
Trečia, eksperimentuokite su maistu. Nebijokite derinti netikėtų dalykų. Kartą išbandžiau raudonąjį vyną su tamsiu šokoladu ir baskiška kava – rezultatas buvo stulbinantis. Arba baltas vynas su marinuotais grybais ir šviežiu duona – paprasta, bet neįtikėtinai skanu.
Ketvirta, investuokite į gerus indus. Nebūtina pirkti brangių kristalo taurių, bet geros kokybės vyno taurė tikrai pakeičia patirtį. Taip pat ir su kava – geras porcelianinis puodelis išlaiko temperatūrą ir leidžia geriau pajusti aromatus.
Penkta, vedami dienoraštį. Skamba keistai, bet tikrai veikia. Užsirašykite, kokį vyną išbandėte, su kuo jį derinote, kaip jautėtės. Po kurio laiko turėsite savo asmeninę gastronominių atradimų knygą, į kurią galėsite grįžti ir prisiminti geriausius derinius.
Kai namai tampa mažu Bilbao kampeliuku
Žinote, kas labiausiai stebina šioje visoje istorijoje? Tai, kad nebereikia skraidyti į Ispaniją, kad pajustum jos dvasią. Žinoma, niekas nepakeis tikros kelionės, tikrų Baskų kalnų vaizdų, tikrų senamiesčio gatelių. Bet galime parsivežti dalį tos magijos į savo namus. Ir tai nėra apie produktų pirkimą – tai apie požiūrio pasikeitimą.
Kai pradedi vertinti kokybę, o ne kiekybę, kai supranti, kad geras vakaras – tai ne apie tai, kiek išgerti, o apie tai, kaip pajusti, tada viskas keičiasi. Ispaniškas vynas ir baskiška kava tampa ne tik gėrimais, bet simboliais – lėtumo, mėgavimosi, gyvenimo džiaugsmo simboliais.
Mano namuose dabar visada yra bent viena butelis ispaniško vyno ir pakuotė tamsiai skrudintų kavos pupelių. Ne todėl, kad būčiau tapęs kokiu nors snobų ar gurmanų, o todėl, kad supratau – gyvenimas per trumpas, kad gertum blogą kavą ar vyną. Ir per trumpas, kad negėrėtumeisi tuo, ką geri.
Taigi, jei dar niekada nebandėte šio derinio, šį savaitgalį – kodėl gi ne? Nueikite į parduotuvę, pasirinkite butelį gero ispaniško vyno, nusipirkite kokybišką kavą, pasiruoškite keletą paprastų užkandžių. Įsijunkite gerą muziką, užsidekite žvakę, ir leiskite sau kelias valandas tiesiog būti. Būti čia ir dabar, su taure rankoje, mėgaujantis kiekvienu gurkšniu, kiekvienu skoniu. Tai ne prabanga – tai būtinybė šiais laikais, kai viskas vyksta per greitai ir per garsiai. Tai jūsų asmeninis protestas prieš skubėjimą, jūsų mažas Bilbao kampelis, kur laikas teka kitaip.
