Kodėl dabar verta rimčiau pažvelgti į šeimos finansus
Kai kainos parduotuvėse kyla greičiau nei atlyginimas sąskaitoje, pradedi jausti, kad kažkas negerai. Tai, kas dar prieš metus atrodė kaip normalūs mėnesio išlaidų skaičiai, dabar tiesiog nebetelpa į įprastą rėmą. Infliacijos laikotarpis nėra abstrakti ekonominė sąvoka – tai realybė, kurią jaučiame kiekvieną kartą, kai apsiperkame maisto produktais ar mokame už komunalines paslaugas.
Tačiau čia nėra vietos panikai. Yra vieta planavimui. Šeimos biudžeto valdymas infliacijos sąlygomis nereikalauja ekonomisto diplomo ar sudėtingų finansinių schemų. Reikia tik šiek tiek disciplinos, kelių paprastų įrankių ir noro suprasti, kur iš tiesų dingsta jūsų pinigai.
Pirmas žingsnis: suvokti, kiek iš tikrųjų išleidžiate
Daugelis žmonių mano, kad žino, kiek išleidžia per mėnesį. Bet kai prašai parodyti konkrečius skaičius, prasideda spėliojimai. „Na, maždaug tiek ir tiek…” – tai nėra planas, tai viltis.
Pirmą mėnesį tiesiog užsirašykite viską. Absoliučiai viską. Rytinė kava pakeliui į darbą, spontaniškai nupirktas žurnalas, vakarienė su draugais, prenumeratos, apie kurias jau seniai pamiršote. Naudokite paprasčiausią užrašų knygutę arba telefono programėlę – nesvarbu. Svarbu fiksuoti.
Nemokama programėlė „Wallet” arba „Money Manager” puikiai tinka šiam tikslui. Abi veikia lietuvių kalba ir leidžia greitai įvesti išlaidas iš karto po jų atsiradimo. Galite fotografuoti čekius, kurie automatiškai atpažįstami ir įtraukiami į statistiką.
Antras ir trečias žingsnis: kategorijos ir prioritetai
Kai turite mėnesio duomenis, atėjo laikas juos suskirstyti. Ne pagal tai, kaip gražiai atrodo teorinėse lentelėse, o pagal tai, kaip jūsų šeima iš tikrųjų gyvena.
Pagrindinės kategorijos paprastai būna tokios: būstas (nuoma ar paskolos mokėjimai, komunalinės), maistas, transportas, sveikata, vaikai (jei yra), laisvalaikis, drabužiai, įvairios prenumeratos ir kitos išlaidos. Bet jūsų šeimoje gali būti ir specifinių kategorijų – gal kas nors lanko logopedą, gal turite augintinį, gal reguliariai keliaujate aplankyti senelių kitame mieste.
Dabar pažiūrėkite į tas kategorijas ir atsakykite sau sąžiningai: kurios iš jų yra absoliučiai būtinos, kurias galima sumažinti, o kurios – tiesiog įprotis? Tai ne kvietimas atsisakyti visko, kas teikia džiaugsmą. Tai kvietimas suprasti skirtumą tarp to, be ko negalite gyventi, ir to, be ko galite, bet nenorėtumėte.
Trečias žingsnis – nustatyti prioritetus. Infliacijos laikotarpiu pinigų visam neužteks, todėl reikia spręsti. Ar geriau sumažinti išlaidas laisvalaikio pramogoms, ar ieškoti būdų sutaupyti perkant maistą? Ar verta atsisakyti vienos prenumeratos, kuria retai naudojatės, ir tą sumą skirti avariniam fondui?
Ketvirtas ir penktas žingsnis: realistiškas planas ir jo koregavimas
Turint duomenis ir prioritetus, galima sudaryti biudžetą. Bet ne tokį, kuris atrodys tobulai popieriuje ir žlugs po savaitės. Realistišką.
Jei paskutinius tris mėnesius maistui išleidote vidutiniškai 600 eurų, neplanuokite staiga sumažinti iki 400. Tai nerealu, ypač kai kainos kyla. Geriau nustatykite tikslą 550 eurų ir pagalvokite, kaip to pasiekti – gal pirkti daugiau akcijų prekių, gal rinktis parduotuvės prekės ženklus, gal planuoti savaitės meniu ir nepirkti impulsyviai.
Svarbu: biudžetas nėra kalėjimas. Tai įrankis, kuris padeda jums valdyti pinigus, o ne atvirkščiai. Jei matote, kad kažkas neveikia, keiskite. Gal per mažai skyrėte transportui ir dabar trūksta degalų. Gal per daug optimistiškai įvertinote galimybes sutaupyti pramogoms. Tai normalu.
Penktasis žingsnis – kas mėnesį peržiūrėti ir koreguoti. Skirkite vieną vakarą per mėnesį (gal tada, kai gaute atlyginimą) ir pasižiūrėkite, kaip sekėsi. Kur pavyko sutaupyti? Kur išleidote daugiau nei planavo? Kodėl? Ar tai vienkartinė išimtis, ar reikia keisti planą?
Šeštas ir septintas žingsnis: automatizavimas ir avarinis fondas
Žmonės dažnai klausia, kaip rasti valios taupyti. Atsakymas paprastas: nereikia valios, jei procesas automatizuotas.
Nustatykite automatinį pavedimą, kuris kiekvieną mėnesį, gavus atlyginimą, perveda nustatytą sumą į taupymo sąskaitą. Net jei tai bus tik 50 eurų – geriau nei nieko. Kai pinigų nebematote savo pagrindinėje sąskaitoje, jų ir neišleidžiate. Taip paprasta.
Lietuvos bankai siūlo įvairias taupymo sąskaitas be jokių mokesčių. „Revolut” ir „Paysera” leidžia sukurti atskirus „kišenes” (vaults) ir nustatyti automatinius taupymo taisykles – pavyzdžiui, suapvalinti kiekvieną pirkimą iki euro ir skirtumą pervesti į taupymą.
Septintasis žingsnis – avarinis fondas. Tai ne prabanga, o būtinybė, ypač dabar. Idealiu atveju turėtumėte turėti 3-6 mėnesių išlaidų sumą, bet jei tai skamba kaip fantastika, pradėkite nuo vieno mėnesio. Ar net nuo 500 eurų. Kai šaldytuvas suges ar reikės netikėtai lankytis pas dantistą, šie pinigai išgelbės jus nuo skolinimosi ar kredito kortelių naudojimo.
Aštuntas ir devintas žingsnis: išmanus pirkimas ir papildomų pajamų paieška
Infliacijos laikotarpiu kiekvienas sutaupytas euras turi didesnę vertę. Išmanus pirkimas nereiškia, kad turite gyventi asketiškai. Tai reiškia, kad perkate strategiškai.
Palyginkite kainas skirtingose parduotuvėse. Naudokite lojalumo programas ir akcijas. Pirkite sezonines prekes ne sezono metu. Jei kažką perkate reguliariai, apsvarstykite didesnį kiekį – dažnai tai pigiau. Bet tik jei tikrai sunaudosite, o ne išmesti po pusmečio.
Programėlės kaip „Akcijos Lietuvoje” ar „Kuponas” padeda sekti nuolaidas įvairiose parduotuvėse. „Barbora” ir „Rimi e-parduotuvė” leidžia palyginti kainas neišeinant iš namų ir planuoti pirkimus pagal akcijas.
Devintasis žingsnis – pagalvokite apie papildomas pajamas. Ar turite įgūdžių, kuriuos galėtumėte pasiūlyti? Ar yra daiktų, kurių nebenaudojate ir kuriuos galėtumėte parduoti? Ar galite imtis laikino projekto? Netgi 100-200 eurų per mėnesį gali žymiai palengvinti finansinę situaciją ir paspartinti taupymą.
Dešimtas žingsnis: šeimos įtraukimas ir bendri tikslai
Biudžeto planavimas negali būti vieno šeimos nario našta ar paslaptis. Jei gyvename kartu, turime planuoti kartu.
Pasikalbėkite su partneriu apie finansus atvirai. Taip, gali būti nejauku, ypač jei anksčiau to nedaryti, bet tai būtina. Nustatykite bendrus tikslus – gal norite sutaupyti atostogoms, gal planuojate keisti automobilį, gal tiesiog norite jaustis finansiškai saugiau.
Jei turite vaikų, įtraukite ir juos – žinoma, atsižvelgiant į amžių. Paaugliams galima paaiškinti, kodėl šiemet šeima taupiau planuoja išlaidas. Mažesniems vaikams galima pasiūlyti žaidimą – ieškoti akcijų parduotuvėje ar sugalvoti, kaip sutaupyti elektros.
Bendri tikslai ir bendra atsakomybė padaro procesą lengvesniu. Kai visi supranta, kodėl dabar šiek tiek susivaržoma, mažiau pasipriešinimo ir daugiau palaikymo.
Kai skaičiai tampa įpročiais, o įpročiai – ramybe
Po kelių mėnesių pastebėsite, kad biudžeto planavimas nebereikalauja tiek pastangų. Pradėsite automatiškai galvoti apie išlaidas prieš jas darydami. Sąskaitoje pasirodys sumos, kurių anksčiau niekada nebuvo. Mažiau streso dėl pinigų, daugiau kontrolės.
Infliacija neišnyks per naktį, bet jūsų gebėjimas su ja susidoroti gali žymiai pagerėti. Šie dešimt žingsnių nėra vienkartinis veiksmas – tai procesas, kuris tobulėja laikui bėgant. Kas mėnesį tampate šiek tiek geresni finansų valdyme, šiek tiek labiau pasirengę netikėtumams.
Nemokamų įrankių yra daugybė: nuo paprasčiausių „Google Sheets” šablonų (tiesiog įveskite „šeimos biudžeto šablonas” ir rasite daugybę variantų) iki specializuotų programėlių kaip „Toshl”, „Spendee” ar „Monefy”. Išbandykite kelis ir pasirinkite tą, kuris jums patogiausias. Geriausias įrankis yra tas, kurį naudosite, o ne tas, kuris turi daugiausiai funkcijų.
Pradėkite nuo mažo – pasirinkite vieną ar du žingsnius iš šių dešimties ir įgyvendinkite juos šį mėnesį. Kitą mėnesį pridėkite dar vieną. Po trijų mėnesių jūsų finansinė situacija atrodys kitaip. Po metų stebėsitės, kaip be šio planavimo apskritai gyvenote anksčiau.
