Kodėl šeimos biudžeto planavimas – tai ne bausmė, o laisvė
Kai žmonės išgirsta žodį „biudžetas”, dažnai susiraukia. Atrodo, kad tai kažkas baisaus – apribojimai, skaičiavimai, nuolatinis pinigų skaičiavimas. Tačiau realybė yra visiškai priešinga. Šeimos biudžeto planavimas – tai ne apie tai, ko negalima, o apie tai, ką galima. Tai įrankis, kuris leidžia gyventi ramiau, miegoti geriau ir nebesijausti kaip voverė rate, kai kiekvienas mėnuo prasideda su viltimi, o baigiasi su tuščia piniginė.
Pažįstu šeimą, kuri prieš pusmetį gyveno nuo algos iki algos. Trys vaikai, hipoteka, automobilis. Standartinė situacija daugeliui lietuvių. Jie nusprendė rimtai pažiūrėti į savo finansus ir per tris mėnesius sumažino išlaidas 32%. Ne todėl, kad atsisakė visko, ko nori, o todėl, kad suprato, kur dingsta pinigai. Pasirodo, 180 eurų per mėnesį eidavo maisto produktams, kurie tiesiog sugesdavo šaldytuve. Dar 90 eurų – prenumeratoms, kuriomis niekas nesinaudojo. Ir tai tik pradžia.
Pirmas žingsnis: sužinokite, kur dingsta jūsų pinigai
Prieš pradedant bet ką planuoti, reikia suprasti dabartinę situaciją. Ir čia prasideda įdomiausias etapas – finansinė savianalizė. Skamba bauginančiai, bet iš tikrųjų tai paprasta.
Paimkite vieną mėnesį ir užsirašykite absoliučiai visas išlaidas. Visas. Net tą kavą už 1,50 euro pakeliui į darbą. Net tą saldainį vaikui prie kasos. Net tą spontanišką užeigą į parduotuvę „tik pažiūrėti”. Naudokite aplikaciją, Excel lentelę arba net paprastą sąsiuvinį – nesvarbu. Svarbu užfiksuoti.
Po mėnesio turėsite šokiruojančią statistiką. Vidutinė lietuvių šeima išleidžia apie 15-20% pajamų smulkiems pirkiniams, kurių net neprisimena. Tai 150-300 eurų per mėnesį, kurie tiesiog išgaruoja. Jei uždirbtumėte 1500 eurų, tai reiškia, kad 225 eurai dingsta nežinia kur. Per metus – 2700 eurų. Už tokius pinigus galima nuvažiuoti atostogų į Graikiją visai šeimai.
Kai turėsite visą mėnesio išlaidų sąrašą, suskirstykite jas į kategorijas: būtinos išlaidos (būstas, komunalinės paslaugos, maistas), svarbios išlaidos (transportas, vaistai, drabužiai), ir visa kita. Pamatysite, kad „visa kita” kategorija dažnai būna netikėtai didelė.
Antrasis žingsnis: nustatykite realistinius tikslus
Dabar, kai žinote, kur dingsta pinigai, galite planuoti. Bet čia slypi pagrindinė klaida, kurią daro 90% žmonių – jie nustato per ambicingus tikslus. „Nuo rytojaus tausosiu 50% pajamų!” – skamba puikiai, bet po savaitės viskas sugriūva.
30% sutaupymas per tris mėnesius yra ambicingas, bet pasiekiamas tikslas. Svarbiausia – eiti palaipsniui. Pirmą mėnesį tikslas – sutaupyti 10%. Antrą – 20%. Trečią – 30%. Taip jūsų šeima palaipsniui prisitaiko prie naujų įpročių, o ne jaučiasi lyg gyventų karo metu.
Konkretus planas galėtų atrodyti taip: jei jūsų šeimos mėnesinės pajamos yra 2000 eurų, pirmą mėnesį siekiate sutaupyti 200 eurų, antrą – 400 eurų, trečią – 600 eurų. Bendrai per tris mėnesius sutaupysite 1200 eurų. Tai jau rimta suma, kuri gali tapti avarinių situacijų fondu arba pradžia svajonių kelionei.
Kur kirpti išlaidas be skausmo
Dabar prie konkretybių. Kur galima sutaupyti, nepakenkiant gyvenimo kokybei? Yra kelios sritys, kurios beveik kiekvienoje šeimoje turi optimizavimo potencialo.
**Maistas ir pirkiniams parduotuvėse.** Tai didžiausia išlaidų kategorija po būsto. Vidutinė lietuvių šeima maistui išleidžia 400-600 eurų per mėnesį. Čia galima sutaupyti 100-150 eurų be jokių aukų. Kaip? Planuokite savaitės meniu. Skamba nuobodžiai, bet veikia. Kai žinote, ką valgysite visą savaitę, perkate tik tai, ko reikia. Jokių impulsinių pirkimų. Jokių produktų, kurie suges šaldytuve.
Dar vienas triukas – niekada neikite į parduotuvę alkani. Tai skamba kaip banalybė, bet tyrimai rodo, kad alkanas žmogus perka 30-40% daugiau nei sočias. Taip pat naudokite lojalumo programas ir sekite akcijas. Ne tas akcijas, kai perki daiktus, kurių nereikia, o tas, kai perki pigesne kaina tai, ko ir taip reikia.
**Komunalinės paslaugos.** Čia galima sutaupyti 30-50 eurų per mėnesį. Pakeiskite paprastas lemputes į LED – tai sumažins elektros sąskaitą 20-30%. Sumažinkite šildymo temperatūrą vienu laipsniu – sutaupysite dar 6-8% šildymo išlaidų. Tai nepastebėsite, bet piniginė pastebės.
**Prenumeratos ir narystės.** Peržiūrėkite visas savo prenumeratas. Netflix, Spotify, sporto klubas, žurnalai, aplikacijos. Kiek iš jų tikrai naudojate? Vidutiniškai žmonės moka už 3-4 prenumeratas, kuriomis nesinaudoja. Tai 30-60 eurų per mėnesį.
**Transportas.** Jei turite du automobilius, ar tikrai reikia abiejų? Gal vienas gali naudoti viešąjį transportą arba dviratį? Vieno automobilio išlaikymas kainuoja apie 200-300 eurų per mėnesį (draudimas, degalai, remontas, mokesčiai). Jei galite apsieiti su vienu – tai didžiulis sutaupymas.
Kaip įtraukti visą šeimą į biudžeto planavimą
Didžiausia klaida – kai biudžetą planuoja vienas šeimos narys, o kiti tiesiog turi „klausyti”. Tai neveikia. Biudžetas turi būti šeimos projektas, kuriame dalyvauja visi, net vaikai.
Sušaukite šeimos susirinkimą. Taip, skamba oficialiai, bet tai veikia. Pasikalbėkite atvirai apie pinigus. Kiek uždirbate, kiek išleidžiate, ko norite pasiekti. Gal norite nuvažiuoti atostogų? Gal norite suremontuoti vonią? Gal norite turėti avarinių situacijų fondą, kad naktimis nemiegotumėte dėl to, kas bus, jei suges automobilis?
Vaikams taip pat reikia paaiškinti. Ne bauginant, o švietiant. Jei vaikas supranta, kad šeima taupo kelionei į Italiją, jis bus labiau motyvuotas atsisakyti kasdienio šokolado parduotuvėje. Galite net sukurti vizualų tikslą – plakatą su nuotrauka Romos Koliziejaus ir progreso juosta, kuri pildosi kiekvieną kartą, kai sutaupote.
Svarbu, kad visi jaustų, jog jų nuomonė svarbi. Jei žmona nori išsaugoti prenumeratą knygų klubui, o vyras – sporto kanalą, ieškokite kompromiso. Gal galite atsisakyti kažko kito? Biudžetas – tai ne diktatūra, o demokratija.
Automatizuokite taupymą
Štai paslaptis, kurią žino visi sėkmingi taupytojai: niekada nepasitikėkite savo valia. Valia yra ribotas resursas. Vakare, po sunkios dienos, jūsų valia pasakys: „Nusipelnei tos picos. Užsisakyk.” Ir jūs užsisakysite.
Todėl automatizuokite. Sukurkite atskirą taupymo sąskaitą ir nustatykite automatinį pervedimą iš pagrindinės sąskaitos. Kiekvieną mėnesį, vos tik gaute algą, automatiškai pervedama nustatyta suma į taupymo sąskaitą. Jūs net nespėjate pamatyti tų pinigų pagrindinėje sąskaitoje, todėl jų neišleidžiate.
Pradėkite nuo mažų sumų. Jei tikslas sutaupyti 30% pajamų, pirmą mėnesį automatiškai perveskite 10%. Antrą – 20%. Trečią – 30%. Taip palaipsniui prisitaikote prie mažesnių pajamų ir nepatiriate šoko.
Dar vienas triukas – „apvalinkite” savo pirkimus. Daugelis bankų turi funkciją, kuri automatiškai apvalina kiekvieną pirkimą iki artimiausio euro ir skirtumą perveda į taupymo sąskaitą. Nupirkote kavą už 2,30 euro? Bankas nuskaičiuoja 3 eurus, o 0,70 euro perveda į taupymus. Per mėnesį taip galima sutaupyti 20-30 eurų net to nepastebint.
Sekite pažangą ir švęskite pergales
Biudžeto planavimas be rezultatų sekimo – kaip važiavimas be žemėlapio. Galbūt ir pasieksit tikslą, bet greičiausiai pasiklysit pakeliui.
Kas savaitę skirkite 15 minučių biudžeto peržiūrai. Kaip sekasi? Ar laikomasi plano? Jei ne – kodėl? Gal tikslas per ambicingas? Gal įvyko netikėtų išlaidų? Koreguokite planą pagal realybę. Biudžetas – tai gyvas dokumentas, ne įstatymas, iškaltas akmenyje.
Ir svarbiausia – švęskite pergales. Sutaupėte pirmą šimtinę? Pasidžiaukite! Praėjo mėnuo ir laikėtės plano? Pasilepinkite kažkuo mažu. Gal šeimyniniu vakaru su filmais ir namie padarytais spragėsiais. Svarbu, kad taupymas būtų siejamas su teigiamomis emocijomis, o ne su nuolatiniu atsižadėjimu.
Viena šeima, su kuria kalbėjausi, sukūrė „taupymo stiklainį”. Kiekvieną kartą, kai sutaupydavo pinigų (atsisakė kavos kavinėje, rado pigesnę alternatyvą, pardavė nereikalingą daiktą), įmesdavo simbolinį eurą į stiklainį. Pabaigoje mėnesio suskaičiuodavo ir už tuos pinigus nusipirkdavo kažką šeimai – stalo žaidimą, ingredientus ypatingam pietums, bilietus į kiną. Taip taupymas tapo ne našta, o žaidimu.
Kai viskas susidėlioja į vietą
Praėjus trims mėnesiams intensyvaus biudžeto planavimo, jūsų gyvenimas pasikeis. Ne todėl, kad turėsite 30% daugiau pinigų sąskaitoje (nors tai irgi smagu), o todėl, kad pasikeis jūsų santykis su pinigais.
Nebejausitės bejėgiai prieš savo finansus. Žinosite, kur kiekvienas euras keliauja. Turėsite planą. Turėsite tikslą. Ir turėsite rezultatus, kurie motyvuos tęsti toliau.
Tie 30% sutaupytų pajamų per tris mėnesius – tai ne pabaiga, o pradžia. Tai pagrindas finansiniam saugumui, kuris leidžia ramiai miegoti naktį. Tai laisvė rinktis, o ne būti priklausomiems nuo kiekvienos algos. Tai galimybė svajoti apie didesnį butą, kelionę, ankstyvą pensiją ar bet ką, kas jums svarbu.
Ir gražiausia, kad tai nėra raketa mokslas. Nereikia būti finansų ekspertu ar turėti ekonomikos diplomo. Reikia tik noro, disciplinos ir pasirengimo pažvelgti į savo išlaidas atviromis akimis. Pradėkite šiandien. Ne nuo pirmadienio, ne nuo kito mėnesio, o dabar. Atidarykite sąskaitos išrašą ir pažiūrėkite, kur praėjusį mėnesį dingo jūsų pinigai. Tai pirmasis žingsnis į finansinę laisvę, kuri yra daug arčiau, nei manote.
