Nueini į prekybos centrą sausio pabaigoje ir matai gražias, blizgančias braškes. Kaina – tokia, kad net nesustoji pagalvoti, iš kur jos atkeliavo ir kiek dienų važiavo šaltoje gabenimo dėžėje, kol pasiekė lentyną. Nusipirksi, parsineši, ir tas skonis… nu, tai ne braškė, tai kažkoks vandeningas priminimas, kad braškės egzistuoja. Tokia yra realybė didžiąją metų dalį – parduotuvės pilnos vaisių ir daržovių, kurie fiziškai neturėtų būti mūsų platumose tuo laiku, ir dauguma žmonių tiesiog to nepastebi, nes prie to pripratom.
Kodėl sezoniškumas iš tikrųjų svarbus, o ne tik graži frazė
Sezoniniai produktai ne todėl geresni, kad taip pasakyta kokiame ekologiškame bloge. Jie geresni, nes auga natūraliomis sąlygomis, be papildomo šildymo, be skubaus nokinimo etilenu ir be tūkstančio kilometrų keliavimo šaldytuve. Skonis, vitaminų kiekis, kaina – visa tai kinta drastiškai, priklausomai nuo to, ar produktas „savo laiku“, ar ne. Bet čia yra ir kita, mažiau patogi tiesa – dauguma pirkėjų net nežino, kada koks vaisius ar daržovė natūraliai dera Lietuvoje ar Europoje. Prekybos tinklai to net neskatina žinoti, jiems patogiau parduoti tą pačią prekę visus metus.
Žiema – tegul jūsų nebauda melancholija
Sausis–vasaris nėra laikas svajoti apie ananasus. Tuo metu turime kopūstus, morkas, burokėlius, cukinijas laikymui, kai kur ir vietinius obuolius bei kriaušes iš rudens derliaus, jei ūkininkas moka tinkamai laikyti. Iš importuotų prekių gana adekvačiai atrodo citrusiniai – apelsinai, mandarinai, greipfrutai – nes jų sezonas kitame pusrutulyje ar Viduržemio jūros regione tikrai vyksta žiemą.
- Kopūstai, morkos, burokėliai – rinktis kietus, be pažeidimų, nesiliesti prie tų, kurie „šviežiai nuplauti“ ir blizga per stipriai.
- Citrusai – sunkesni už tūrį reiškia sultingesni, žievelė turi būti tvirta, ne guminė.
- Egzotika (mango, papaja) – čia jau grynas atsitiktinumas, ar pataikysite į kokybę, dažniausiai ne.
Pavasaris – prekybos centrų mažiausiai mylimas laikas
Balandis–gegužė yra tas metas, kai lentynos tarsi apytuštės, nes senasis derlius baigiasi, naujas dar neprinokęs. Tada matai daug „tarpsezoninių“ importuotų prekių, ir sąžiningai – dažniausiai jos nuviliančios. Kas iš tikrųjų verta dėmesio: ridikai, špinatai, žalieji svogūnai, rabarbarai. Rabarbarai, tarp kitko, dažnai perkami kaip vaisius, nors tai daržovė, ir žmonės apie tai net nesusimąsto.
Vasara – vienintelis laikas, kai pirkti akimis yra beprasmiška
Birželis–rugpjūtis yra ta akimirka, kai galima nustoti skaityti straipsnius apie sezoniškumą ir tiesiog eiti į turgų. Serbentai, avietės, braškės (dabar tikros), agurkai, pomidorai, ankštinės daržovės – visko apstu. Bet čia ir slypi paradoksas: net vasarą žmonės perka importuotus, blyškius pomidorus iš prekybos tinklo, kai kitoje gatvės pusėje ūkininkas parduoda tokius, kuriuose skonio tiek, kad net nereikia druskos. Kainos skirtumas minimalus, o skonio – kosminis. Kodėl žmonės renkasi patogumą, o ne kokybę, man iki šiol neaišku.
- Pomidorai – kvapas turi jaustis net neperskrodus, jei nieko nejauti, nepirkite.
- Uogos – tikrinkite dėžės dugną, viršuje visada geriausios, apačioje dažnai sutrėkštos.
- Agurkai – lengvi, tvirti, be geltonų dėmių ties žiedo galu.
Ruduo – derliaus laikas, kurį dažnas praleidžia prie kompiuterio
Rugsėjis–lapkritis atneša viską, kas geriausio – obuoliai, kriaušės, moliūgai, slyvos, vynuogės (vietinės, ne tos importuotos beskonis skonis iš kito pusrutulio), grybai, jei kalbame plačiau nei vien apie parduotuvę. Deja, rudenį daugiausia pirkėjų vis dar renkasi tuos pačius bananus ir avokadus, kurie neturi nieko bendro su vietine sezoniškumo idėja. Nesakau, kad reikia jų atsisakyti visiškai – tiesiog verta suprasti, kad tai nėra „sezoninis“ pasirinkimas, o įprotis.
Praktiniai kriterijai, kurių dauguma nesivadovauja
Svoris, kvapas, tvirtumas, žievelės ar lukšto būklė – tai keturi dalykai, kuriuos žmonės ignoruoja, nes žiūri tik į spalvą. Spalva prekybos tinkluose dažnai koreguojama apšvietimu, tad pasitikėti tik akimis – klaida. Uoslė ir svoris rodo daug daugiau tiesos nei bet kokia etiketė.
Vietoj išvadų – kelios nemalonios, bet naudingos tiesos
Realybė tokia: dauguma iš mūsų perka pagal įprotį, ne pagal sezoną. Prekybos centrai to įpročio palaiko, nes jiems taip pelningiau – vienoda prekė visus metus reiškia stabilų pardavimą. Bet jei norite iš tikrųjų skanaus, o ne tik gražaus produkto, teks kiek pasukti galvą ir kartkartėm nueiti į turgų, pasiklausti pardavėjo, kada tikrai prasidėjo sezonas, ir – svarbiausia – nustoti tikėti, kad braškės sausį yra normalu. Jos nėra. Ir kol nesuprasime šito paprasto dalyko, mokėsime brangiai už vandenį, apvilktą raudona žievele.
